„Žaižaruojančių žiežirbų žaismo“ festivalyje – rūpestis dėl gamtos
Daiva TAMOŠAITYTĖ
Pianistės, pedagogės ir įdomių idėjų įgyvendintojos Guodos Gedvilaitės Vilniaus rotušėje rengiamo festivalio „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“ šių metų tema buvo „Musica naturae“. Ypatingas dėmesys jai buvo skirtas viename iš keturių festivalio koncertų „Ecosophia“ (gegužės 15 d.), kuriame pasirodė Mindaugas Bačkus (violončelė) ir jo vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, smuikininkai Julija Andersson ir Tomas Cinelis. Skambėjo Nijolės Sinkevičiūtės „Kryžkelės apeigos“ violončelei ir styginiams, Astoro Piazzollos „Keturi Buenos Airių metų laikai“ smuikui ir orkestrui ir Maxo Richterio perkomponuoti Vivaldi „Keturi metų laikai“ smuikui ir orkestrui.
Koncerto pavadinimas „Ecosophia“ apeliuoja į gamtos pusiausvyrą, ekologinę išmintį. Programa sumanytojai siekė kalbėti apie gamtą, žmogų ir apie tai, kaip padaryti, kad gamta išliktų ateinančioms kartoms. Klausantis kūrinių apie metų laikus galima buvo pamąstyti, kur mes atėjome.
Žinoma, pirmiausia ir mąsčiau, kur mes kartu su Vivaldi atėjome – muzikine prasme – iki pat dabartinių laikų. Pirmiausia suintrigavo Sinkevičiūtės kūrinys, apie kurį ji sako, kad ir „mes stovime toje kryžkelėje“. Po šnibždesių ir išaugintos įtampos eina jautrus ir gilus, dramatiškas violončelės pasakojimas. Ritmiškai charakteringas epizodas su patrepsėjimais. Bačkus partiją atliko kupinas gaivališkos lietuvių autochtono energijos. Pabaigoje disonansinį „pagonišką“ šokį netikėtai išsprendžia romantiška melodija ir mormorando. Gamtameldiško užtaiso kūrinys – įdomus, teatrališkas, tarsi griausmavaldžio dievo atėjimas ir personifikacija.
Kitas įspūdingas kūrinys – Piazzollos sukomponuoti keturių metų laikų vaizdai su Vivaldi citatų replikomis. Jis prasideda vasaros tango, kuriame „išreiškiamas iššūkis tradicijai, nes kompozitorius išaukština miestą ir asfaltą“; toliau vaizduojamas rudens liūdesys, žiemos nostalgija ir pavasario džiaugsmas. Kūrinys, kviečiantis kontempliuoti „nepadailintą Buenos Airių Argentiną“, buvo pagriežtas su didele stiliaus pajauta. Muzikalus griežimas, suvaldytas abstrahuotų jausmų kampuotumas tango žingsniu – toks buvo bendras įspūdis. Daug įvairių štrichų, judėjimo įvairovė (muzikos tėkmės sukimasis šokio ritmais, sustojimai ir pan.) ir kiti bruožai lemia, kad kūriniu gali visapusiškai parodyti savo instrumento įvaldą.
Orkestras čia buvo tarsi solistą palydinti miesto minia, o solistas – į miestą žvelgiantis vienišas klajūnas, galbūt sėdintis tvankiame bare, o gal iš dulkėto didmiesčio pakraščio stebintis nakties žiburius ir… šokantis, taip išreikšdamas savo būsenas.
Solistė Julija Andersson pasirūpino efektinga Sandros Straukaitės suknele, prisidėjusia prie įvaizdžio. Pirmoje dalyje lyrinės vietos buvo santūrios, antroji dalis atlikta vientisai, su gražiu solo intarpu. Trečiojoje prisijungė šokėjų pora kairėje salės pusėje, judesiu sušildžiusi žiemos niūrumą, tačiau nostalgija buvo šviesi ir šiltai perteikta aukštais smuiko tonais. Ketvirtoji dalis vėl suskambo tango ritmu. Apskritai, išskyrus pradžią, santykis su orkestru buvo geras.
Julijai būdingas ramus ir įdėmus žvilgsnis į muzikinę partitūrą. Tai ryški, gili asmenybė, jos laikysena pozityvi ir konceptuali. Jaunoji virtuozė išsiskiria nepaprastai kryptingu atsidavimu muzikai: smuikas ar altas jai ne šiaip instrumentas, o profesija – ne vien mokykla ar pasiekimai, žibėjimas scenoje. Tai priemonės, reikalingos atverti naujiems keliams, naujam mąstymui, jį susieti su kultūros lauku. Vidinė Julijos ramybė, tvirtumas ir orumas dera su plačiu akiračiu ir skvarbiu intelektu. Proto ir jausmų harmonija, meistriškumas ir temperamentas, ugningumą atsveriantis švelnumas, matyt, yra savybės, kurios šią atlikėją kels į aukštumas.
Antroje koncerto dalyje grožėjomės ilgu kūriniu, kuriame yra ką pagroti. Maxas Richteris „atmetė 75 nuošimčius“ Vivaldi „Keturių metų laikų“ partitūros, ją perrašė, palikdamas „muzikos genus“, į kuriuos „žiūri pro mikroskopą“. Šitaip festivalio rengėjų suintriguoti, klausėmės orkestro koncertmeisterio Tomo Cinelio solavimo. Jis aukštais garsais, smuiko „čiulbėjimu“ gaiviai ir šviežiai perteikė Vivaldi dvasią, subtiliai, gražiai kreipėsi į šedevrą. Kūrinys itin virtuoziškas. Cinelis partiją pagriežė profesionaliai, lengvai įveikdamas technines užduotis ir gyvai vesdamas orkestrą, susikaupęs į vidinius uždavinius. Taip pat pabrėžtinas gražus smuikininko tonas. Atlikėjai pajuto „minties nervą“, griežė energingai ir organiškai.
Italų genijaus kūrinio perkomponavimas – su efektais: nesibaigianti melodija staiga nutrūksta, lieka flažoletai, netikėtai išnyra disonansai ir pan. Viena dalis su lėta minorine įžanga paįvairinama klavesinu (partiją atliko Guoda Gedvilaitė). Ji judri, netikėtai suskamba labai „pagoniškai“ ir net „liaudiškai“, lyg paukščių atbalsiai, galima įžvelgti sąsajų su Sinkevičiūtės „Apeigomis“ ir apskritai lietuvišku modernistiniu koloritu. Richterio kūrinys – vykusi Vivaldžio refleksija: proporcingai išdėstyta muzikinė mintis, greito ir lėto tempo kaita ir įvairovė kūrinį daro spalvingu, geru muzikiniu numeriu. Tiesa, šis stambios formos kūrinys galėtų būti kokia dešimčia minučių trumpesnis, tada labiau išryškėtų forma, būtų mažiau eklektikos, juntamos kompozicijos pabaigoje.
Solistus Mindaugą Bačkų, Juliją Andersson ir Tomą Cinelį galima tik pagirti. Bačkų – už puikų meno vadovo darbą su orkestru. Taip pat reikėtų pasakyti keletą žodžių apie orkestro muzikantus. Klaipėdos kamerinis orkestras – gerai sustyguotas organizmas, kurio nariai gyvai sąveikauja vienas su kitu nematomomis klausos arterijomis, išgaudami vientisą interpretaciją, visavertį muzikavimą, jautrų atsiliepimą į solisto vedimą be dirigento mosto. Tai, ką girdi orkestrui muzikuojant, yra nebanalu, nekasdieniška, neformalu, nepaviršutiniška, priešingai – patrauklu ir prasminga.
Šioje programoje imponavo geras kūrinių prasminis „sukabinimas“. Virpa užuominomis kaip niekada gyvas Vivaldis ir jo pasėta sėkla, tarytum iš dangaus aukštumų neregimas Maestro įkvepia žmogų darnai; negi ir jis būtų nuo debesies pamatęs kertamus miškus ir išgirdęs niokojamų draustinių šauksmą?..