Sofija VENSKŪNAITĖ
„Nuo svajų iki vabzdžių“ – su tokia mintimi pianistas Danielius Kilas vasario 23 d. kvietė į savo rečitalį „Organum“ salėje. Programoje skambėjo įvairių stilių ir žanrų kūriniai.
Labiausiai Danielių norisi pagirti už drąsą atlikti lietuvišką XX a. muziką. Ypač įdomiai skambėjo keturios Stasio Vainiūno „Mažosios vabzdžių siuitos“, op. 7, dalys: „Vapsva“, „Drugelis“, „Uodas“ ir „Žiogas“. Nors atlikėjui kiek pritrūko tikslumo, jis pademonstravo reikiamą virtuoziškumą, sudėtingos harmonijos muziką perteikė solidžiai ir subtiliai.
Rečitalyje girdėjome ir Fryderyko Chopino etiudą Nr. 5 Ges-dur, op. 10, Felixo Mendelssohno-Bartholdy etiudą Nr. 33 b-moll, op. 104b, bei du Einojuhani Rautavaaros etiudus iš op. 42. Nors etiudų žanras labiau skirtas technikai lavinti, sveikintina, kad atlikėjas nepabijojo jų pristatyti scenoje. Vis dėlto keturių etiudų buvo kiek per daug – būtų pakakę kelių kokybiškai atliktų kūrinių.
Johanneso Brahmso Baladė Nr. 1 d-moll, op. 10, skambėjo gražiai, pianistas perteikė jos romantišką nuotaiką, tačiau ir vėl pritrūko tikslumo. Panašų įspūdį paliko Jeano Sibeliaus Sonatos F-dur, op. 12, pirmoji dalis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Fuga c-moll, nors techniškai buvo atlikta nepriekaištingai, jai stigo išbaigtumo.
Taigi į akis krito teksto tikslumo dalykai – beveik kiekviename kūrinyje buvo nemažai klaidelių. Turbūt iki galo nebuvo perprastas ir instrumentas: „Organum“ salės fortepijonas turi labai stiprų aukštą registrą, kuris labai užgožė vidurinį ir šiek tiek žemą registrus.
Ir vis dėlto svarbu pasakyti, kad koncertas buvo pakankamai solidus, tad Danielių norisi pasveikinti ir palinkėti dar daugiau įkvėpimo būsimuose rečitaliuose!