Agnė BENETYTĖ
Septintą kartą nuskambėjęs tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“ šiemet pasiūlė net 25 koncertus Lietuvoje ir užsienyje. Dauguma jų vyko Klaipėdoje, muzika pripildė svarbiausias miesto kultūrines erdves: Prano Domšaičio galeriją, Klaipėdos koncertų salę, Pilies muziejų, LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salę, Marijos Taikos Karalienės bei Kristaus Karaliaus bažnyčias. Dar trys koncertai surengti Vilniuje ir Birštone, penki – užsienyje: Vokietijoje – Renhofo pilyje, Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Latvijoje – Rygos Juodagalvių muziejuje, Lenkijoje – Varšuvos Szustros rūmuose, kuriuose įsikūrusi Varšuvos S. Moniuszkos muzikų draugija, ir Suvalkų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Koncertai užsienyje vyko bendradarbiaujant su bičiuliais iš užsienio šalių aukštųjų mokyklų ir lietuvių bendruomenėmis Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje.
Ypač įsimintini buvo pirmosios festivalio dalies ,,Miracula musicae“ jaunųjų talentų pasirodymai Klaipėdoje ir Vilniuje, teminiai edukaciniai antrosios dalies ,,Gaudeat impressions“ koncertai, skirti istorinei atminčiai, reikšmingiems istoriniams įvykiams ir asmenybėms, trečioji festivalio dalis ,,Musica sacra“ ir festivalį vainikavęs gala koncertas-maratonas „Mus užaugino Klaipėda“, įprasminęs Klaipėdos miesto gimtadienį.
Šiandienos geopolitiniai iššūkiai verčia mus giliau apmąstyti tapatybę ir kultūrinę atmintį, o lietuvių diasporai festivalis yra dar ir tiltas tarp šaknų ir dabarties. Muzikos menas tampa kalba, kuria pasakojama apie Lietuvos istoriją, jos didžiųjų asmenybių išmintį ir klaidas. Festivalis kviečia pažinti, įvertinti tautos kelią tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, ypač sprendžiant esminius tautos išlikimo klausimus.
Plačiau apie festivalį – pokalbyje su jo organizatore, pianiste ir pedagoge doc. Inga MAKNAVIČIENE.
– Prašyčiau priminti festivalio pradžią.
– Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Impresijos“ idėja priklauso jaunai pianistei, kelių dešimčių tarptautinių konkursų laureatei Gabijai Maknavičiūtei-Janavičienei, ji yra šio festivalio meno vadovė. Mokydamasi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Gabija niekada nepamiršo savo gimtosios Klaipėdos, draugų, pedagogų. Visuomet sugrįždavo koncertuoti kupina naujų kūrybinių minčių, programų idėjų. 2014 m. natūraliai gimė festivalio, skirto talentingam Klaipėdos krašto jaunimui – tiek čia besimokančiam, tiek išvykusiam studijuoti ar dirbti, – idėja. Jai rūpėjo sukurti ką nors svarbaus, aktualaus ir naudingo Klaipėdai, tai, ko dar nebuvo tuomečiame miesto kultūros lauke. Taip palaipsniui susiformavo Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“, atvėręs galimybes daugeliui jaunų miesto ir krašto talentų būti pastebėtiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Šiais metais surengti 25 koncertai – iš tiesų nemažas tarptautinis projektas, pareikalavęs didelio organizacinio darbo. Norėčiau padėkoti festivalio globėjai Klaipėdos miesto savivaldybei, renginio rėmėjams, ambasadoriams, lietuvių organizacijų užsienyje pirmininkams ir nariams, festivalio organizaciniam komitetui, savanoriams ir, žinoma, mūsų klausytojams.
– Kuo „Impresijos“ išsiskiria iš kitų kultūrinių renginių?
– Klaipėdoje pastaraisiais metais vyksta daug įdomių, modernių tarptautinių renginių, daugelyje jų dalyvauja pripažinti Lietuvos ir užsienio šalių menininkai. Tačiau „Impresijų“, pradedant V festivaliu, išskirtinumu tapo koncertinės gastrolės užsienyje. 2023 m. Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. A. Razbadausko dėka renginiai vyko Rygos Šv. Petro bažnyčioje. Praėjusiais metais festivalio programos kūriniai skambėjo prestižinėse Rygos Latvių namų ir Juodagalvių namų muziejaus salėse, pasiekė ir Lenkiją, kur ilgametė draugystė su lenkų muzikais, pažintys su čia gyvenančiais lietuviais koncertams atvėrė ir Balstogės rotušės, Punsko, Suvalkų bažnyčių, Varšuvos salių duris.
Šiemet „Impresijos“ prasidėjo kovo 28 d. koncertu Renhofo pilyje Hiutenfelde (Vokietija), kur ne tik koncertavome, bet ir bendravome su vietos lietuviais, vokiečiais ir su specialiai į koncertą atvykusiais muzikos mylėtojais iš Vysbadeno, Frankfurto prie Maino ir kitų Vokietijos miestų. Balandžio 1 d. Hiutenfelde surengtas koncertas Vasario 16-osios gimnazijoje.
– Kokias dvasines ar menines vertybes siekėte perteikti festivalio programomis? Kokia jo misija šiandienos kultūrinėje ir visuomeninėje erdvėje?
– Dauguma ,,Impresijų“ programų buvo orientuota į svarbiausias, aktualiausias šių metų menines, istorines temas. Ne tik Klaipėdoje, bet ir Nidoje bei kituose Lietuvos miestuose vykę koncertai buvo skirti karaliaus Mindaugo 772-osioms karūnavimo metinėms, Prūsijos hercogystės įkūrimo 500 m. sukakčiai, Baroko literatūros metams, S. Dacho 420-osioms, J. Strausso 200-osioms, M. K. Čiurlionio ir T. Manno 150-osioms gimimo metinėms. Lietuvių liaudies dainų metams atliepti iš Lenkijos pakviestas ansamblis „Sūduva“ (vad. A. Woznialis) Klaipėdos ir Nidos bažnyčiose atliko senąsias lietuviškas giesmes, lietuvių liaudies dainų aranžuotes bei Lenkijoje kuriančio lietuvio kompozitoriaus Arnoldo Woznialio, Petro Jančiako (Piotr Janczak) giesmes.
Koncerte Suvalkuose lietuviškais kūriniais programą papildė ne tik atlikėjai iš Lietuvos, bet ir muzikai iš Rygos, į programą įtraukdami latvių kompozitorių R. Jermako, A. Vecumnieko kūrinius, G. Kuprevičiaus Preliudą M. K. Čiurlionio atminimui ir kt. Ypač džiugu, kad Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje surengtame ansamblio „Sūduva“ koncerte dalyvavo ir liaudiškų kantičkinių giesmių ansamblis „Schola cantorum de Regina Pacis“, vadovaujamas V. Budreckio.
Baroko literatūros metams, S. Dacho 420-osioms ir Nobelio premijos laureato T. Manno 150-osioms gimimo metinėms paminėti festivaliui buvo parengta ne viena programa. Koncerte „Slaptingoji kalbos dvasia“ ilgai laukta festivalio viešnia kraštietė Renata Dubinskaitė (mecosopranas) ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas pasirinko kiek rečiau skambančius Baroko epochos kompozitorių H. Alberto, J. S. Bacho, G. F. Händelio vokalinius ir instrumentinius kūrinius. Išskirtinį įspūdį klausytojams paliko mažai žinomos, nors net į 60 pasaulio kalbų išverstos 17 a. poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus eilės, kurias skaitė klavesinininkas, vargonininkas ir dirigentas V. Norkūnas, atvežęs į Klaipėdą ir nepaprasto grožio flamandų meistro 1640 m. klavesino repliką.
Minėtų autorių muzika, taip pat T. Albinoni, H. Purcello, G. B. Pergolesi bei Lietuvos kompozitorių sakraliniai kūriniai skambėjo ir kituose festivalio koncertuose – „Raudos…“, „Minėsime juos amžinai“, skirtuose Gedulo ir vilties dienai. Šias programas atliko solistės B. Ignatavičiūtė, J. Leitaitė, aktorė R. Šaltenytė ir pianistė I. Maknavičienė.
Malonu pabrėžti, kad festivalyje kaskart ženklią vietą užima klaipėdiečių, kraštiečių solistų programos: koncerte ,,Paskendus saulės spinduliuos“, skirtame kompozitoriaus J. Strausso 200-osioms gimimo metinėms, dalyvavo E. Balsio menų gimnazijos absolventė sopranas O. Mamonenko, specialiai atvykusi iš Milano, ir Klaipėdos universiteto absolventai solistai B. Ignatavičiūtė ir M. Rojus.
Festivalio organizatorius ir klausytojus nudžiugino ilgai laukta viešnia, LNOBT solistė, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė žemaitė Joana Gedmintaitė, koncerte,,Žaižaruojanti fantazija“ meistriškai ir subtiliai ne vieną kūrinį atlikusi su fleitininke Viktorija Zabrodaite (akompanavo pianistė N. Baranauskaitė). Temą ,,Prūsijos karališkųjų žingsnių aidas“ per saloninę XVIII–XIX a. muziką atskleidė klaipėdiečiai solistai Artūras Kozlovskis ir Giedrė Zeicaitė, jiems akompanavo E. Zizaitė.
Ypatingo klausytojų pripažinimo ir šūksnių „bravo!“ sulaukė tarptautinis kvartetas ,,Neišskiriamieji pianistai“. Specialiai 4 koncertams Lietuvoje iš Austrijos, Vokietijos ir Estijos grįžusių muzikantų ansamblis tryško džiaugsmu ir jaunyste, jie pristatė įdomią, retai 2, 3 ir 4 pianistų vienu arba dviem fortepijonais atliekamą programą. M. Moszkowskio Ispaniški šokiai, M. Theodorakio ir K. Grybausko koncertinė siuita iš baleto ,,Graikas Zorba“ fortepijonui 8 rankoms, E. Balsio Habanera, J. Haydno Simfonija Nr. 94 G-dur dviem fortepijonams 8 rankoms ir kiti kūriniai buvo pagroti profesionaliai ir skoningai.
– Kokie pasirodymai ar kūriniai paliko stipriausią įspūdį tiek publikai, tiek Jums asmeniškai?
– Daugiau nei dešimtyje festivalio koncertų skambėjo mūsų tautos genijaus Čiurlionio vardas. Viena svarbiausių ir išskirtinių šių metų festivalio programų – „M. K. Čiurlionio įkvėpti… Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“ paprastai būdavo pradedama M. K. Čiurlionio kūriniais fortepijonui.
Pažymint Karaliaus Mindaugo karūnavimo 772-ąsias ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų 90-ąsias metines, liepos 5 d. Klaipėdos miesto piliavietės Konferencijų salėje vyko renginys ,,Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“. Ją pradėjo solistai R. Ulteravičiūtė, J. Leitaitė, M. Rojaus, Š. Šapalas ir Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras (vad. E. Miknius) Mažosios Lietuvos himnu – J. Zauerveino ir S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“. Programą papildė įsimintini Klaipėdos kultūros magistrų dr. Jono Genio, ilgamečio Lietuvos muzikinių teatrų vadovo Stanislavo Domarko pranešimai, Nacionalinės Kultūros ir meno premijos laureatės R. Šaltenytės skaitomi J. Marcinkevičiaus ,,Mindaugo“ fragmentai. Pabaigoje prasmingai ir jaudinamai suskambo visų solistų ir orkestro atliekama J. Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“. Tai buvo kulminacinis festivalio akordas Klaipėdoje.
Giminingos koncertų programos „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos istorijos keliais“, „3L: Lietuva, Lenkija, Latvija“ bei „Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos didieji“ per monumentalius Lietuvos kūrėjų muzikos opusus ne tik gvildeno Lietuvos istoriją, didžiavyrių klaidas ir klystkelius, bet ir atliko svarbiausią misiją – žadino, skleidė lietuvybę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Mes, festivalio organizatoriai, esame įsitikinę, kad šiandienos kultūrinėje ir visuomeninėje erdvėje tai ypač svarbu, gal net svarbiausia.