Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas –
nacionalinis reiškinys
Kazys DAUGĖLA
Kovo 20–22 dienomis Plungėje skambėjo pučiamųjų muzikos garsai. Čia vykęs XXVI Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas subūrė stipriausius šalies orkestrus, muzikos profesionalus ir šimtus muzikos mylėtojų. Tris dienas Plungė buvo pučiamųjų muzikos sostinė, joje netrūko nei įspūdingų pasirodymų, nei šventinės nuotaikos.
NUO TRADICIJOS IKI ŠIANDIENOS AMBICIJŲ
Plungė iki šiol vadinama Lietuvos orkestrų muzikos lopšiu – čia pirmąjį profesionalų pučiamųjų orkestrą XIX a. pabaigoje (apie 1877–1879 m.) įkūrė kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Orkestras tapo svarbiu Žemaitijos muzikinės kultūros židiniu, dvare veikė ir muzikos mokykla, kurioje mokėsi nemažai būsimų žinomų muzikantų, tarp jų ir M. K. Čiurlionis.
Į XXVI Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių buvo suvažiavę net 37 kolektyvai. Jie varžėsi penkiose kategorijose – nuo pirmuosius žingsnius žengiančių iki profesionalių orkestrų. Scenoje pasirodė daugiau kaip 1000 muzikantų, o jų atliekama muzika virto galinga banga, užliejusia visą miestą. Tomis dienomis Plungė gyveno ne tik koncertais – miesto gatvės buvo pilnos svečių, kavinės sausakimšos, jaunatviškas šurmulys ir smagus bruzdesys kūrė tikros muzikos šventės atmosferą.
Čempionatas išsiskyrė tarptautiškumu, žinia apie Plungėje vykstantį renginį pasiekė ir kai kurias Europos šalis. Į čempionatą atvykę muzikos ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos vedė meistriškumo kursus, paskaitas bei atviras repeticijas – tai buvo neįkainojama patirtis tiek jauniesiems muzikantams, tiek jų pedagogams.
Dvi dienas dirbusi tarptautinė ekspertų komisija paskelbė nugalėtojus.
E kategorijoje Grand Prix laimėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros studentų ir alumnų varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Brass LT“ (vadovai doc. Remigijus Vilys, prof. Kazys Daugėla, prof. dr. Robertas Beinaris), dirigentas Tomas Hutchinsonas (88,3 balo), I vietą – Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro orkestras „Brass Band Sklepučini“ (vadovas Vilmantas Vapsva, 74,2 balo).
D kategorijoje Grand Prix pelnė Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“ (vadovas Donatas Viaževičius, 95 balai), I vietą – Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos orkestras „Aukštyn“ (vadovai Remigijus Vilys ir Pietas Visseris (Nyderlandai), 90 balų), II vietą – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Kristijonas Sakalauskas, 81 balas) ir Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Saulius Mickevičius, 81 balas).
C kategorijoje Grand Prix paskirtas Trakų meno mokyklos fanfariniam orkestrui (dirigentas Rokas Podelis, 85,32 balo), I vieta – Pabradės fanfariniam orkestrui (dirigentas Bronislovas Vilimas, 81,67 balo), II vieta – „Vilnius Tech“ pučiamųjų orkestrui (dirigentas Rimantas Valančauskas, 76,32 balo), III vieta – Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui „DoMinO“ (dirigentas Mindaugas Rarivanas, 76 balai).
B kategorijoje Grand Prix apdovanotas Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Anatolijus Kavaliauskis, 91,98 balo), I vieta pripažinta Tauragės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui „Tauras“ (vadovas Tadas Geštautas, 90 balų), II vieta – Rietavo Mykolo Oginskio meno mokyklos orkestrui (vadovas Nerijus Jasinskas, 88 balai), III vieta – Plungės rajono Platelių meno mokyklos fanfariniam orkestrui (vadovas Linas Senkus, 84,33 balo).
A kategorijoje Grand Prix laimėjo Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro jaunučiai (vadovas Saulius Mickevičius, 85,32 balo), I vietą – Šakių kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovai Einaras Martinaitis ir Ugnius Arcabas, 85,16 balo), II vietą – Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestras „Septima“ (vadovas Andrius Korablikovas, 83,99 balo), III vietą – Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Saulutė“ (vadovė Ligita Bilevičienė, 82 balai).
Geriausių čempionato solistų apdovanojimus pelnė: E kategorijoje – Bernardas Butkus (eufonija), LMTA orkestras „Brass LT“; D kategorijoje – Ąžuolas Baronas (trombonas), orkestras „Aukštyn“, C kategorijoje – Fabianas Kijevičius (trimitas), orkestras „DoMinO“; B kategorijoje – Kamilė Kiliokaitytė (trimitas), orkestras „Tauras“, A kategorijoje – Deimanas Lopeta (trombonas), orkestras „Saulutė“. Geriausias duetas – Mėta Liepa Kvedaravičiūtė ir Audrė Vidžytė (fleitos), Vilniaus universiteto orkestras „Oktava“.
Geriausiais dirigentais pripažinti Tomas Hutchinsonas (E kategorija), Donatas Viaževičius (D kategorija), Rokas Podelis (C kategorija), Tadas Šileika (B kategorija) ir Andrius Korablikovas (A kategorija).
OBJEKTYVUMO GARANTIJA – VERTINIMAS NEMATANT ATLIKĖJŲ
Vienas unikaliausių čempionato bruožų – orkestrus komisija vertina jų nematydama, tarp žiuri ir scenos stovi širma. Tokia aklos perklausos praktika atitinka aukščiausius tarptautinius standartus, užtikrinama, kad laimėtų ne pavardės ar gražios uniformos, bet garso kokybė ir meistriškumas.
Vertinimo komisijos narys, LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas prof. dr. Robertas Beinaris neabejoja: „Tai labai teisingas sprendimas siekiant objektyvumo. Mes girdime tik muziką. O šiemet klausytis buvo vienas malonumas. Kai kurie tarptautinės komisijos nariai, atvykę pirmą kartą, liko nustebę – jie nesitikėjo tokio aukšto meninio lygio. Tai jau nebe renginys, tai – reiškinys.“
Pasak profesoriaus, ypatingą įspūdį paliko privalomoji programos dalis – pasirodymas su solistu: „Orkestrai demonstravo ne tik gebėjimą akompanuoti, bet ir aukščiausią individualų meistriškumą.“
KULMINACIJA – VAKARAS, SUDREBINĘS PLUNGĘ
Varinių instrumentų garsų kupiną šeštadienį vainikavo iškilmingas gala koncertas ir nugalėtojų apdovanojimo ceremonija Mykolo Oginskio dvaro žirgyne. Tai buvo aukščiausio lygio muzikos ir šokio šou, sudrebinęs visą Plungę. Renginį savo pasirodymu papuošė kviestiniai svečiai Tomas Hutchinsonas (kornetas, Jungtinė Karalystė) ir šokių grupė „Dzirnas“ iš Latvijos (vadovas Agris Daņiļevičs). Publiką džiugino LMTA orkestras „Brass LT“, diriguojamas T. Hutchinsono, R. Vilio ir P. Visserio, solistai Jovita Kasperavičiūtė, Bernardas Butkus ir Viktorija Volodova. Beje, šie solistai varžysis dėl geriausio Europos solisto titulo konkurse „EBBC 2026“ Lince, Austrijoje. Nuotaikingai vakarą vedė plungiškiams gerai pažįstamas Richardas Jonaitis.
AUGIMAS MATOMAS IR GIRDIMAS
Pasak Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato įkūrėjo Remigijaus Vilio, šiemet, kaip ir kasmet, bendradarbiauta su užsienio kompozitoriais, tačiau didžiulis akcentas skirtas lietuviškai muzikai. R. Vilys džiaugėsi, kad nors Lietuva nedidelė šalis, joje orkestrų kultūra yra gyvybinga, jos pagrindą sudaro moksleiviai ir jaunimas. „Suaugusiųjų bendruomeninių orkestrų tradiciją išlaikyti sunkiau, tačiau profesionalų kategorija rodo, kad turime į ką lygiuotis“, – teigė čempionato organizatorius.
„Čempionatas sukuria sveiką konkurenciją, – įsitikinęs R. Vilys. – Vadovai supranta, kad neužtenka tiesiog sugroti natas – reikia dirbti su garsu, ieškoti dermės. Be to, čempionatas skatina kompozitorius rašyti kūrinius orkestrams, todėl dabar turime sukaupę solidų nacionalinį repertuarą. Kiekvienai kategorijai parenkame kūrinius, kurie išbando ne tik technines galimybes, bet ir orkestro tembrinę spalvą, ansambliškumą. Pavyzdžiui, aukščiausioje kategorijoje labai sudėtingą partitūrą įveikti gali tik itin aukšto lygio kolektyvai. Tai iššūkis, bet būtent per iššūkius mes augame.“
Trečią čempionato dieną Plungės kultūros centre vyko atviros repeticijos ir kūrybinės laboratorijos, kurias vedė kornetininkas Tomas Hutchinsonas iš Jungtinės Karalystės, dirigentas Pietas Visseris (Nyderlandai) ir kiti profesionalai. Tai dar kartą parodė, kad čempionatas augina ir jaunąją muzikantų kartą.
„Man tai ne tik konkursas, bet ir galimybė pamatyti, kaip groja profesionalai iš užsienio. Po Tomo Hutchinsono meistriškumo pamokos supratau, kiek daug gali mano instrumentas“, – sakė vienas iš pakalbintų jaunųjų trimitininkų.
Stebėdamas čempionatus nuo pat pradžių kaip vienas iš vertinimo komisijos narių, matau milžinišką pokytį. Prieš ketvirtį amžiaus, pirmuosiuose čempionatuose, mes dar tik mokėmės vakarietiškos varinių pučiamųjų orkestrų sudėties specifikos, kolektyvai turėjo problemų dėl instrumentų trūkumo ir jų kokybės, intonavimo, o šiandien kalbame apie interpretacijos subtilybes, vakarietišką skambesį, apie pučiamųjų kultūros įsitvirtinimą. Čempionatai privertė vadovus ieškoti naujų partitūrų, tobulinti savo dirigavimo techniką. Ypač džiugina, kad orkestrai nebijo eksperimentuoti su šiuolaikinėmis kompozicijomis, naudoja netradicines išraiškos priemones. Šiandien Lietuvos orkestrai jau gali drąsiai rungtis su stipriausiais Europos kolektyvais.
Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatų daugkartiniai nugalėtojai „Brass LT“ ir „Aukštyn“ šiemet balandžio 24–26 d. varžysis su geriausiais Europos orkestrais prestižiniame 47-ajame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Brucknerio koncertų salėje Lince (Austrija).
Europos orkestrų čempionatas (EBBC) muzikos pasaulyje prilyginamas orkestrų „Eurovizijai“ ar olimpinėms žaidynėms. Tai, kad Lietuva šiemet siunčia net du stiprius kolektyvus, rodo milžinišką mūsų šalies pažangą šiame žanre.
Daugeliui gali kilti klausimas: kodėl muzikinis renginys vadinamas čempionatu? Pasak Remigijaus Vilio, šis pavadinimas gimė prieš 26-erius metus, siekiant suderinti kultūrą ir sveiką konkurenciją. „Pavadinimas atsirado dar tada, kai Lietuvoje veikė bendras Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Rašydami pirmąjį projektą, pabandėme sujungti šias sritis. Be to, Europos pučiamųjų orkestrų konkursai taip pat vadinami čempionatais. Tai suteikia aiškumo svečiams ir, žinoma, pažadina sportinį interesą: kas paruoš geriausią programą, kas sukurs įspūdingiausią interpretaciją“, – aiškino R. Vilys.
PLUNGĖS SVETINGUMAS
Surengti tokio masto šventę nėra paprasta – Lietuvoje trūksta salių, galinčių sutalpinti tūkstantį muzikantų ir jų instrumentus. Šiemet čempionatą priėmė Plungė.
- Vilys pabrėžė, kad renginys reikalauja milžiniško tikslumo: „Orkestrai turi vos 5 minutes pasikeisti scenoje. Viskas turi veikti kaip laikrodis: repeticijos, persirengimas, instrumentų derinimas. Plungė šį egzaminą išlaikė puikiai – restauruotas Oginskio rūmų žirgynas ir kultūros centras bei meno mokykla muzikantams tapo puikiais namais.“
Nuoširdžios padėkos žodžių nusipelnė svetingi renginio šeimininkai – Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, kurie viso renginio metu buvo kartu su dalyviais ir organizatoriais.
ŽVILGSNIS Į ATEITĮ: PASIRUOŠIMAS DAINŲ ŠVENTEI
Šis čempionatas tapo ir svarbia repeticija prieš artėjančią Moksleivių dainų šventę, vyksiančią šių metų liepą.
„A, B, C ir D kategorijų orkestrai čempionate privalėjo atlikti kūrinius iš būsimos Dainų šventės repertuaro. Tai padeda vadovams ir vaikams geriau pasiruošti šventei, kurioje tikimės sulaukti apie pusantro tūkstančio jaunųjų atlikėjų,“ – sakė R. Vilys.
Čempionato organizatoriai ir komisijos nariai iš Plungės išvyko su didžiuliu užsidegimu – pučiamųjų muzikos tradicija Lietuvoje ne tik gyva, bet ir kasmet stiprėja.
Summary
From March 20 to 22, Plungė became the capital of wind music as the 26th Lithuanian Wind Orchestra Championship gathered the country’s strongest ensembles, music professionals, and hundreds of listeners. Thirty-seven orchestras competed in five categories, while international experts from the United Kingdom, the Netherlands, Sweden, Poland, Latvia, and Estonia led masterclasses and workshops. The article presents the championship winners, discusses the unique blind judging system, and reflects on the remarkable artistic growth of Lithuanian wind orchestras over the past decades. According to organizers and jury members, the championship has become not merely a competition but a major national cultural phenomenon that strengthens orchestral traditions, encourages the creation of new repertoire, and prepares young musicians for future international achievements.