Algimantas DĖGLIŠKIS
Vasario 15 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune įvyko iškilmingas koncertas „Laisvės dažniu“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Kauno radiofono 100-mečiui paminėti. Šventinę programą atliko koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ (vadovas Vaidas Andriuškevičius) Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, diriguojamas vyr. dirigento Giedriaus Vaznio, vakarą vedė Justė Jankauskaitė. Koncerte pirmą kartą po daugelio metų naujai suskambėjo prof. Kazio Daugėlos prikelti nepelnytai primiršto kūrėjo ir kapelmeisterio Emeriko Gailevičiaus (1874–1949) kūriniai.
SUGRĄŽINTA ISTORINĖ ATMINTIS
Emerikas Gailevičius – ryški tarpukario Lietuvos muzikinė asmenybė: kompozitorius, kapelmeisteris, kontrabosininkas, pedagogas. Nuo 1929 m. vadovavo profesionaliam Kauno karo muziejaus reprezentaciniam orkestrui ir ėjo Lietuvos kariuomenės muzikos instruktoriaus pareigas, ugdė jaunuosius talentus Kauno muzikos mokykloje bei Kauno konservatorijoje.
Gailevičiaus sąsaja su Kaunu ir kūrybos sklaida yra itin aktuali šiomis dienomis, ypač pučiamųjų instrumentų repertuaro kontekste. Tarpukariu, klestint pirmajai Lietuvos Respublikai, pučiamųjų orkestrai buvo neatsiejama visuomenės gyvenimo dalis – be jų neapsieidavo nei didmiesčių, nei provincijos miestelių šventės. Kariniai orkestrai mėgavosi dideliu populiarumu, o jų atliekami maršai buvo iškilmingi, nuotaikingi ir artimi kiekvienam klausytojui.
Būtent maršo žanre Gailevičius išgarsėjo labiausiai, savo kūryboje jis meistriškai naudojo lietuvių liaudies dainų motyvus. Daugelis to meto kariuomenės konkursuose apdovanotų kūrinių priklausė jo arba Broniaus Jonušo plunksnai. Šios kompozicijos nuolat skambėdavo valstybinių švenčių metu bei tiesioginėse Kauno radiofono transliacijose.
NUTYLĖTA ISTORIJA
Deja, dramatiški istoriniai lūžiai kūrybos tėkmę nutraukė. 1944 m. Gailevičius pasitraukė į Vakarus, gyveno lietuvių perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje, kur po ilgos ir sunkios ligos 1949 m. mirė. Palaidotas Špakenbergo stovyklos kapinėse.
Pokario metais sovietinėje Lietuvoje nepriklausomos valstybės kariniai ir visuomeninių organizacijų orkestrai buvo sunaikinti, daugelio kapelmeisterių partitūros dingo. Taip buvo prarasti ir Gailevičiaus bei jo sūnaus – pianisto, kompozitoriaus ir dirigento Stasio Gailevičiaus – orkestriniai kūriniai. Ilgą laiką šis paveldas buvo laikomas pražuvusiu. Tačiau paveldo puoselėtojo, ilgamečio Operos ir baleto teatro trombonininko Leonido Daujoto rūpesčiu išsaugotos senosios Karo muziejaus orkestro muzikantų repertuaro knygelės tapo raktu į praeitį. Pasitelkęs šiuos fragmentus, prof. Kazys Daugėla ėmėsi titaniško darbo – rekonstravo ir šiuolaikiniam orkestrui pritaikė autentiškus maršus.
PROGRAMOJE – LEGENDINIAI KŪRINIAI
„Tai ne tik muzika – tai mūsų laisvės garso kodas. E. Gailevičiaus maršai tarpukariu skambėjo visose valstybinėse šventėse ir per Kauno radiofoną, o šiandien mes juos grąžiname į viešumą tokioje simbolinėje vietoje kaip Karo muziejus“, – sakė projekto iniciatoriai.
Klausytojai turėjo unikalią galimybę išgirsti atkurtas Emeriko Gailevičiaus kompozicijas „Prezidentas Smetona“, Karo muziejaus maršas, Ramovėnų maršas, „Per girias ir laukus“, „Pasėjau rūtelę“, „Kam šėrei žirgelį“ bei restauruotus kitų to meto kapelmeisterių kūrinius, kurie prieš šimtmetį formavo Lietuvos valstybingumo atmosferą.
Ypatingo dėmesio sulaukė atkurtas intermezzo „Vestuvinė eisena“, kurį Gailevičius sukūrė karininkų vestuvėms. Manoma, kad tarpukario Lietuvoje tai buvo sumanyta kaip lietuviškas Felixo Mendelssohno Vestuvinio maršo variantas.
SAVO MARŠĄ TURĖJO IR VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS
Jį sukūrė Emerikas Gailevičius, 1928–1940 m. vadovavęs Karo muziejaus orkestrui. Šį orkestrą subūrė pirmasis Lietuvos kapelmeisteris, kompozitorius Juozapas Gudavičius (1873–1939), daugeliui žinomas kaip dainos „Kur giria žaliuoja“ autorius. Nuo 1922 m. Lietuvos laisvės kovų invalidai su orkestru kasdien atlikdavo valstybinės vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonijas – tai buvo gyva ir prasminga tradicija.
Koncerte „Laisvės dažniu“ skambėjo ir ne taip seniai kompozitoriaus K. Daugėlos Lietuvos literatūros ir meno archyve Vilniuje surasti ir „restauruoti“ J. Gudavičiaus maršai „Kur bėga Šešupė“ ir „Vyties Kryžiaus kavalierius“.
Prof. Kazys Daugėla, rekonstruodamas maršus, papildė instrumentuotę, tačiau išlaikė autentišką skambesį. Šią prasmingą idėją Kaune padėjo įgyvendinti koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ meno ir kultūros projektų vadovė kompozitorė Zita Bružaitė. Aranžuočių autorius dėkoja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijai (LATGA) už paramą turtinant šiuolaikinį orkestrinį repertuarą.
Summary
The article presents the concert “Laisvės dažniu” held at the Vytautas the Great War Museum in Kaunas, dedicated to the Restoration of the State of Lithuania and the 100th anniversary of Kaunas radio. The main focus is on the revival of the works of interwar Lithuanian composer and bandmaster Emerikas Gailevičius.
The text highlights Gailevičius’ importance to interwar cultural life, his contribution to the wind orchestra repertoire, and his role in shaping public musical traditions. It also addresses the dramatic fate of this heritage – the loss of scores during war and occupation and the long period of neglect.
Special attention is given to Professor Kazys Daugėla’s work in reconstructing surviving materials and restoring authentic marches, which were performed again in this concert. The program included works by Gailevičius and other composers of the period, reflecting the musical spirit of interwar Lithuania.
The article concludes that the concert was not only an artistic event but also a meaningful act of cultural memory restoration, bringing an important part of Lithuania’s musical heritage back into public life.