Kazys DAUGĖLA
Lapkričio 9 d. Bernatoniuose aštuntą kartą vyko Paįstrio kultūros centro organizuojamas Lietuvos Juozo Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“, skirtas Panevėžio rajone gyvenusiam ir kūrusiam kompozitoriui pagerbti. Šiemet renginys subūrė net 8 chorus ir 6 pučiamųjų orkestrus, dalyvavo daugiau kaip 300 choristų ir orkestrantų iš Birštono, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų ir rajonų. Tai vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, kuriame chorai ir orkestrai susiburia į bendrą konkursinę sceną. „Choro ir orkestro menas – du saviti, bet vienas kitą papildantys pasauliai. Konkurse sudarėme galimybę kiekvienam žanrui atsiskleisti visu kūrybiniu pajėgumu, o žiūrovams – patirti jų unikalumą“, – sakė Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė.
PAGARBA KŪRĖJUI
Konkursas pavadintas pagal vieną gražiausių lietuviškos chorinės muzikos kūrinių – dainą „Kur giria žaliuoja“, tapusią neoficialiu Lietuvos chorų himnu. Šiai dainai muziką parašė kompozitorius Juozapas Gudavičius (1873–1939), jo kūriniai iki šiol įtraukiami į Lietuvos ir užsienio chorų repertuarus. Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė papasakojo, kad idėja rengti konkursą gimė susipažinus su kompozitoriaus dukra Regina Alge Gudavičiūte: „Tuomet pradėjome kelti iš archyvų jo gyvenimo istoriją ir kūrybą. Norėjosi, kad ši muzika būtų išgirsta ir tęsiama.“
Unikalaus renginio „Kur giria žaliuoja“ sumanytojas – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas kultūrai Remigijus Vilys, daugelio kultūrinių projektų iniciatorius ir įkvėpėjas. Svarbiausias renginio akcentas – privalomas J. Gudavičiaus kūrinys, kurį turi atlikti tiek chorai, tiek orkestrai. „Išpopuliarėjo užsienietiška muzika, o šis konkursas grąžina dėmesį lietuvių kompozitoriams. Gudavičiaus kūrinys įpareigoja orkestrus ieškoti naujų aranžuočių ir gilintis į savo muzikines šaknis, – teigė Remigijus Vilys. – Šis konkursas – pagarba kūrėjui, jo laikmečiui ir žvilgsnis į šiandieną, kai muzika vėl tampa jungiančia jėga.“
Juozapas Gudavičius – iškili Lietuvos muzikos istorijos asmenybė: vargonininkas, chorų ir orkestrų dirigentas, pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris, daugelio maršų ir giesmių autorius. Paįstryje jis sukūrė šeimą, telkė choristus ir muzikantus, ėmėsi iniciatyvų, padėjusių formuoti vietos muzikinį gyvenimą. Kompozitorius mirė 1939 m. lapkritį, ilsisi senosiose Panevėžio kapinėse. Jo atminimą šiandien puoselėja Paįstrio kultūros centras.
Daivos Kiršgalvienės ir Remigijaus Vilio rūpesčiu pastaruoju metu orkestrams ir chorams pateikiami iki šiol nepublikuoti, iš užmaršties prikelti J. Gudavičiaus kūriniai. Daugelį metų visiškai nežinomi buvo ir Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio kūriniai pučiamųjų orkestrams. Tokia konkurso rengėjų iniciatyva turi ne tik kultūrinę, bet ir edukacinę reikšmę – ji suteikia galimybę muzikos mokykloms, jauniesiems atlikėjams ir dirigentams pažinti autentišką XX a. pradžios lietuvišką muziką, suprasti jos istorines šaknis ir tęsti nacionalinės muzikinės tapatybės tradicijas.
MUZIKOS DIENA – NUO BERNATONIŲ IKI „KALNAPILIO“ ARENOS
Sekmadienio rytą konkursas prasidėjo Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinyje, ten dainavo chorai. Popietę muzikinė kelionė tęsėsi Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje, kur į sceną žengė orkestrai. Prieš prasidedant konkursinei programai, klausytojams koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio mjr. Egidijaus Ališausko, simboliškai primindamas J. Gudavičiaus ryšį su karine muzika.
Kolektyvų konkursinius pasirodymus vertino komisija: prof. Kazys Daugėla (pirmininkas), doc. Egidijus Ališauskas ir Vytautas Tamulis.
Chorų kategorijoje I vietą laimėjo Panevėžio r. Miežiškių kultūros centro mišrus choras „Alkupis“ (vad. Lina Kairytė), II vietą ir apdovanojimą už geriausiai atliktą Juozo Gudavičiaus kūrinį – Kauno r. Raudondvario kultūros centro mišrus choras „Svajonė“ (vad. Renata Mišeikienė), III vietą – Kamerinis Santaros klinikų mišrus choras (meno vad. Gabrielė Rastenytė-Mališauskienė).
Pučiamųjų orkestrų kategorijoje I vietą pelnė Panevėžio r. Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Sklepučini“ (vad. Vilmantas Vapsva), II vietą ir apdovanojimą už geriausiai atliktą Juozo Gudavičiaus kūrinį – Panevėžio r. Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ (vad. Remigijus Vilys), III vietą – Marijampolės pučiamųjų orkestras (vad. Audrius Pučinskas).
Renginį vedė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius. Scenoje keičiantis orkestrams, jaunatvišką polėkį ir gerą nuotaiką demonstravo Panevėžio Vytauto Žemkalnio humanistinės gimnazijos šokių kolektyvas „Kanapėlė“ (vadovė Kristina Nainienė).
Vakaro kulminacija tapo gala koncertas, kurį dovanojo Panevėžio muzikinio teatro orkestras „Garsas“ (vadovas ir dirigentas Martynas Bražas) kartu su solistu Edgaru Davidovičiumi. Šis koncertas buvo tarsi muzikinis akordas, sujungęs visos dienos emocijas ir gražiai pagerbęs J. Gudavičiaus kūrybinį palikimą.
Konkursą surengė Paįstrio kultūros centras kartu su Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija (LBBA) ir Panevėžio muzikiniu teatru.
Renginį finansavo Panevėžio rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Summary
The article presents the Lithuanian Juozas Gudavičius Music Competition “Kur giria žaliuoja”, held in Bernatoniai, which brought together choirs and wind orchestras from across Lithuania. It highlights the uniqueness of the event as the only competition in the country where these two musical genres share a common competitive stage.
The text emphasizes the conceptual focus of the competition – paying tribute to composer Juozas Gudavičius and his musical legacy. The requirement to perform his works encourages participants to engage more deeply with Lithuanian music, seek new interpretations, and strengthen their sense of national musical identity. The educational value of the event is also underlined, as it enables young musicians to explore authentic Lithuanian music of the early 20th century.
The article reviews the course of the competition, its winners, and the final gala concert at Panevėžys Arena. It concludes that the event not only honors a historical figure but also reaffirms the vitality of Lithuanian music today by bringing together diverse musical communities.