Rūta GIRDZIJAUSKIENĖ
Šį pavasarį jau tryliktą kartą jaunuosius muzikos talentus iš visos šalies į Muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetą buvo sukvietusi Lietuvos mokinių muzikos olimpiada.
Renginio misija – puoselėti mokinių muzikinę kultūrą, skatinti kūrybiškumą, suteikti erdvę saviraiškai ir muzikinių kompetencijų plėtotei. Tai ne tik konkursas, bet ir proga įgyti vertingos patirties ir pasitikėjimo, pristatyti save, atrasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, susipažinti su panašių pomėgių ir interesų bendraamžiais, patirti muzikinės bendrystės ir muzikavimo džiaugsmą. Šis unikalus edukacinis reiškinys tapo svarbia Lietuvos muzikinio ugdymo kraštovaizdžio dalimi.
Muzikinė daugiakovė
Taline 2006 metais buvo surengta pirmoji Estijos mokinių muzikos olimpiada. Būtent kolegoms estams gimė idėja tokią olimpiadą organizuoti ir tarptautiniu mastu. 2012 metais į pirmąją Tarptautinę mokinių muzikos olimpiadą Lietuva delegavo keturis tai pačiais metais įvykusios pirmosios Lietuvos mokinių muzikos olimpiados nugalėtojus. Lietuvoje olimpiada rengiama kiekvienais metais, mokiniai varžosi mokykliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Nugalėtojai atstovauja Lietuvai kas antrus metus organizuojamoje tarptautinėje olimpiadoje. Iš viso buvo jau šešios tarptautinės muzikos olimpiados: Estijoje (2012, 2018), Latvijoje (2014), Lietuvoje (2016), Slovėnijoje (2022), Kipre (2024). Kiekvienoje jų Lietuvos atstovai pelnė įvairių spalvų medalių.
Tiek tarptautinės, tiek nacionalinės muzikos olimpiadų dalyviams skiriamos keturios užduotys: muzikos žinių patikrinimas, susijęs su muzikos istorija, teorija ir klausymo įgūdžiais; natų skaitymas iš lapo, apimantis solfedžiavimą ir ritmavimą; dainavimas – atliekamas pasirinktas vokalinis kūrinys; muzikinės kompozicijos pristatymas – mokiniai atlieka savo sukurtą originalų kūrinį, kartu pateikia paaiškinimą apie jo idėją ir kūrybinį procesą. Tokia užduočių visuma yra tarytum muzikinė daugiakovė, olimpiados dalyviai turi būti pajėgūs varžytis įvairiose muzikos srityse. Tai iššūkis tiek mokiniams, tiek ir jų mokytojams, nes sėkmė priklauso nuo visapusiško pasiruošimo ir gebėjimo derinti įvairius muzikinius gebėjimus.
Muzikos olimpiadoje varžomasi dviejose amžiaus grupėse: 12–14 metų (I kategorija) ir 15–18 metų (II kategorija). Dvejų ar trejų metų skirtumas toje pačioje kategorijoje mokinių negąsdina, nes dalyvaujant kelis kartus kaupiama patirtis.
Lietuvoje mokinius vertina komisija, sudaryta iš gerai žinomų muzikos atlikėjų, kompozitorių, teoretikų, mokytojų. Nacionaliniame renginyje kiekvieną užduotį vertina atitinkamos srities profesionalai, o tarptautinėje olimpiadoje tai atlieka bendra komisija, kad įvairiapusiškiau būtų įvertintas kiekvieno mokinio talentas ir savitumas.
Svarbiausia – kūrybiškumas
Mokinių muzikos olimpiada iš kitų muzikinių konkursų išsiskiria kompleksiniu pobūdžiu. Daugelis konkursų yra orientuoti į vieną sritį, pavyzdžiui, vokalinį ar instrumentinį atlikimą, o olimpiadoje mokiniai turi pademonstruoti ne tik atlikimo įgūdžius, bet ir teorines žinias bei kūrybinius gebėjimus. Olimpiadai besirengiantį mokinį turi tikslingai konsultuoti kelių muzikinių dalykų mokytojai. Dažniausiai tokį vaidmenį prisiima bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, kurie muzikos pamokoje sujungia įvairias muzikines veiklas. Gerieji pavyzdžiai rodo, kad itin vaisingas ir mokiniams atsiskleisti padedantis bendrojo ugdymo ir muzikos mokyklų pedagogų bendradarbiavimas, kai pasidalinama atsakomybėmis ir rengimosi olimpiadai sritims.
Muzikos olimpiadoje vertinama ne tik emocinė ir techninė atlikimo kokybė, bet ir dalyvio gebėjimas analizuoti muziką bei ją kurti. Be to, čia gali dalyvauti įvairaus amžiaus mokiniai iš bendrojo ugdymo ir muzikos mokyklų, o daugelis kitų muzikinių konkursų būna specializuoti ir skirti tam tikros srities atlikėjams ar kompozitoriams.
Bene didžiausias olimpiados išskirtinumas – kūrybinė užduotis, kai dalyviai turi sukurti muzikos kūrinį ir patys ar kartu su kitais jį atlikti. Kompozicijos atlikimas yra naujus talentus atskleidžianti ir bene labiausiai laukiama, daugiausiai žiūrovų pritraukianti rungtis. Kūrybos žanrų ir atlikėjų sudėties įvairovė – skiriamasis šios rungties bruožas. Mokinių kūrinius yra atlikę chorai ir vokaliniai ansambliai, tradiciniai akademiniai ir netikėtų sudėčių instrumentiniai kolektyvai, naudoti įprasti ir egzotiški muzikos instrumentai. Greta gerai pažįstamų akademinės muzikos žanrų kompozicijų (dainų, pjesių, variacijų ir kt.) skamba dainuojamosios poezijos, roko ar kantri stiliaus kūriniai. Pasitaiko ir įspūdingų eksperimentinės, elektroninės muzikos darbų, jie kartais papildomi vizualiniais, vaidybiniais elementais. Mokinių kūrybinė laisvė ir ieškojimai labai vertinami.
Kaip svarbiausią olimpiados bruožą tiek organizatoriai, tiek ir dalyviai mini draugišką, laisvą, įkvepiančią renginio atmosferą. Žinoma, mokiniai turi atskleisti geriausias savo puses, kad laimėtų vertinimo komisijos ir žiūrovų pripažinimą. Konkuravimas motyvuoja, skatina pasitempti, tačiau mintis, kad olimpiadoje svarbiausia dalyvauti, išreikšti save, pasimokyti iš savo paties ir kitų pasirodymų, nėra vien žodžiai. Mokiniams čia sudaromos galimybės susipažinti ir bendrauti su panašių interesų turinčiais bendraamžiais, stebėti vieniems kitų pasirodymus ir juos aptarti tarpusavyje ar su komisijos nariais. Erdvė bendravimui suteikiama ir mokytojams, nuo kurių didžia dalimi priklauso olimpiados rezultatų interpretacija. Organizatoriai kiekvienais metais apklausia renginio dalyvius ir atsakingai reaguoja į kūrybinei saviraiškai palankios aplinkos kūrimo trikdžius.
Iš Lietuvos – į tarptautinę sceną
Tarptautinė muzikos olimpiada verta atskiro aptarimo. Į kas dvejus metus vis kitoje šalyje vykstantį renginį kviečiami nacionalinių olimpiadų nugalėtojai. Tai unikali proga mokiniams įgyti tarptautinės patirties, susipažinti su skirtingomis muzikinėmis kultūromis, pabendrauti su kitų tautų atstovais. Olimpiados dalyviai ne tik atlieka užduotis, bet ir yra supažindinami su šalies rengėjos muzika bei atlikėjais, o ir patys kviečiami pristatyti savo muzikinę kultūrą. Tai ypatinga patirtis, nes 10 minučių pasirodymui susiburia visa šaliai atstovaujančių mokytojų ir mokinių komanda. Nacionalinis vakaras tradiciškai baigiamas visų dalyvių vakarone, kur konkurentai tampa draugais.
Olimpiadą rengianti šalis mokiniams organizuoja pažintines ekskursijas, susitikimus su tos šalies muzikais. Pats renginys vyksta reprezentacinėse erdvėse, puikiose koncertų salėse.
Lietuvos mokiniai visose tarptautinėse olimpiadose garbingai atstovavo šaliai. Ypatinga buvo 2022 metais nuotoliu būdu vykusi olimpiada Slovėnijoje – joje pelnyti keturi aukso, vienas sidabro ir vienas bronzos medaliai, specialieji prizai už geriausias kompozicijas ir dainavimo užduoties atlikimą abiejose amžiaus grupėse.
Apibendrinant galima pasakyti, kad tarptautinė olimpiada yra vertinga patirtis kiekvienam jos dalyviui, padeda megzti naujus draugystės ir bendradarbiavimo ryšius, suteikia motyvacijos siekti aukštesnių tikslų.
Gali kilti klausimas, kiek olimpiadininkų pasuko muzikos keliu, ar jie gali pasigirti išskirtiniais laimėjimais. Taip, esama pasirinkusių muziką kaip profesiją, tapusių kompozitoriais, sėkmingai dirbančių mokytojais, muzikos vadybininkais. Tačiau olimpiados sėkmė matuojama ne garsiais vardais, o gebėjimu branginti muziką kiekvieną dieną, savo pavyzdžiu demonstruoti, koks turtingas ir spalvingas yra muzikos pasaulis. Sąmoningai neminime olimpiadų nugalėtojų – jų daug, kiekvienas yra svarbus, taip pat kaip ir dešimtys kitų, turėjusių drąsos išbandyti save olimpinėse rungtyse ir patirti muzikavimo bei buvimo su muzika džiaugsmą.
Olimpiados mokytojai
Vis dėlto be pavardžių šiame straipsnyje neapsieisime. Paminėti norisi pedagogus, nes jie atranda talentingus mokinius. Mokytojai yra itin svarbūs olimpinės bendruomenės nariai. Šiais laikais, kai tapo įprasta skaičiuoti kiekvieną darbo valandą, pedagogai yra tos asmenybės, kurios netaupo pasiruošimui skiriamo laiko, vis sugrįžta į olimpiadą ir su tais pačiais, ir su naujais talentingais mokiniais. Prieš keletą metų gimė tradicija apdovanoti mokytoją, kurio profesinėje biografijoje yra ne viena muzikos olimpiada. Nors kasmet apdovanojamas tik vienas pedagogas, tačiau per jį reiškiama padėka visiems į nacionalinį turą atvykstantiems jo kolegoms. Olimpiados mokytojų vardą jau yra pelnę šie pedagogai: Aušra Niparė, Daiva Merkienė, Gražvydas Gasperavičius, Inga Valaitienė, Nijolė Franckevičienė, Rūta Skučienė, Sigita Aukštiejūtė-Morkūnienė. Ačiū jiems ir visiems kitiems, su kuriais susitikome ir dar susitiksime Lietuvos mokinių muzikos olimpiadoje.
Šiemet pirmąjį kovo šeštadienį Lietuvos mokinių muzikos olimpiada vėl pasveikino muziką pasirinkusius talentus. Dalyvavimas olimpiadoje – ne tik konkursas, bet ir šventė, įkvepianti kelionė, kurioje kiekviena nata virsta nauja galimybe, o muzika tampa pergale sau, savo mokyklai ir miestui, Lietuvai.