Rytis NAKTINIS
Kai 2022-asiais Lietuvos muzikų sąjunga Kauno miesto simfoninį orkestrą apdovanojo „Auksiniu disku“, tai tarsi buvo dar didesnių sėkmių pranašystė. Paskesni keleri ikijubiliejiniai metai orkestrui buvo labai sėkmingi ir kūrybingi, jis sulaukė puikių įvertinimų tarptautinėse scenose.
2025-ųjų vasario 8-ąją Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) paminėjo savo 20-metį. Per tuos du dešimtmečius nedidelis kamerinis ansamblis (įkurtas 1988 m.) išaugo į vieną ryškiausių Lietuvos simfoninių kolektyvų, garsėjantį pasaulinio lygio pasirodymais, gausiu repertuaru ir tarptautiniu pripažinimu.
KMSO gimimo istorija prasidėjo 2004-aisiais, kai Kauno miesto taryba vieningai priėmė sprendimą įsteigti simfoninį orkestrą. Ilgametis jo meno vadovas Algimantas Treikauskas prisimena nekokį anuometinio Kauno simfoninės muzikos vaizdą – nebuvo nei instrumentų, nei natų, nei sąlygų rimtam darbui.
Nuo Paganini iki „Grammy“
Pirmasis didesnės apimties KMSO projektas – Giedriaus Kuprevičiaus instrumentuoti Niccolò Paganini 24 kapričai, atlikti drauge su smuikininku Pavelu Bermanu, ir tai buvo pirmasis europinis žingsnis.
Per dvidešimt metų kauniečiai koncertavo su pasaulinėmis žvaigždėmis – Dmitrijumi Chvorostovskiu, Elīna Garanča, Renée Fleming, Andrea Bocelli ir kt. Orkestro diskografijoje yra daugiau kaip 30 kompaktinių plokštelių, išleistų JAV įrašų kompanijos „Delos“, trys „Grammy“ ir Tarptautinių muzikos klasikos apdovanojimų nominacijos. 2022 m. kolektyvui įteiktas „Auksinis diskas“ už aukštą meninį lygį ir koncertinę veiklą. Dar vienas reikšmingas įvertinimas – albumas „Noble Renegades. Verdi: Scenes & Arias“, įrašytas su Charles´iu Castronovo ir Kristi Sampson, – pelnė prestižinį „Opera Magazine“ deimantinį apdovanojimą.
Šventinis koncertas – įspūdžių mozaika
Orkestro 20-mečio paminėjimo kulminacija tapo vasario 8 d. jubiliejinis koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje. Ant dirigento pakylos pasirodė keturi vadovai, ilgesnį ar trumpesnį laiką dirbę su orkestru: Pavelas Bermanas (Italija), Imants Resnis (Latvija), Modestas Pitrėnas ir dabartinis vyriausiasis dirigentas Constantine´as Orbelianas (JAV). Šventinę programą papildė armėnų sopranas Tatev Baroyan, vakarą vedė Julijus Grickevičius.
Koncerte skambėjo nemažai išskirtinių kūrinių, tarp jų Gustavo Mahlerio Adagietto iš Penktosios simfonijos, arijos iš G. Puccini ir A. Dvořáko operų („Sesuo Andželika“ ir „Undinė“), L. van Beethoveno Romansas smuikui ir orkestrui (solistas – Pavelas Bermanas), Richardo Wagnerio operos „Riencis“ uvertiūra, kurią įtaigiai interpretavo Modestas Pitrėnas. Naujas Giedriaus Kuprevičiaus opusas – teatrališkas kūrinys „Orkestro gimimas. Po 20 metų“ šventinį koncertą simboliškai susiejo su prieš dvidešimt metų KMSO veiklos pradžiai sukurta neilga uvertiūra „Orkestro gimimas“, tuomet sukėlusia tikrą sumaištį tarp klausytojų: būdavo įprasta koncertus pradėti ką nors šlovinančiais kūriniais, tad visi sutriko išvydę mažą spektakliuką.
Jaučiant miesto pulsą
KMSO aktyviai dalyvauja visuose svarbiausiuose Kauno kultūros renginiuose, kasmet groja „Kaunas Jazz“ festivalyje, pasirodo su populiariosios muzikos atlikėjais „Žalgirio“ arenoje, koncertuoja su Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniais, kurie vėliau dažnai tampa orkestro nariais. Pastaraisiais metais kolektyvas grojo su Andrea Bocelli Rygoje, surengė šventinį koncertą su Asmik Grigorian ir Kauno valstybiniu choru, o 2025-aisiais pradėjo įrašų projektą su Europos kultūros kanalu „ARTE“.
Ateities kryptys ir svajonės
KMSO repertuare gausu tiek pasaulinės klasikos, tiek lietuvių autorių kūrinių – pernai orkestras pristatė Felikso Bajoro ir Juozo Gruodžio kompozicijų programas, ypatingu akcentu tapo Bajoro oratorija „Varpo kėlimas“. Artimiausiuose planuose – M. K. Čiurlionio 150-mečiui drauge su šokio teatru „Aura“ rengiamas projektas, kuriame simfoninė poema „Jūra“ susilies su šiuolaikiniu šokiu. Taip pat ruošiamasi Pažaislio festivalio koncertui, skirtam Mario Lanzos atminimui.
Vis dėlto didžiausia orkestro svajonė – pagaliau įsikurti naujuose Čiurlionio koncertų rūmuose. Nors šio projekto įgyvendinimas stringa jau ne vieną dešimtmetį, orkestras viliasi, kad savo 25-metį minės naujoje koncertų salėje, atspindinčioje Kauno ambicijas būti šiuolaikiška Europos kultūros sostine.
Kauno miesto simfoninis orkestras šiandien – ne tik solidus muzikinis kolektyvas, bet ir viena ryškiausių Lietuvos muzikinės kultūros institucijų, pelnytai užsitarnavusi pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dvidešimt pasiaukojamos kūrybos metų subrandino kolektyvą, pradedantį antrąjį savo didžiosios kelionės etapą. Ir tai tikrai verta švęsti!