Inizio: pradžia, kuri vyksta Anykščiuose
Kristupas ANTANAITIS
Rugsėjo 1–6 dienomis Anykščiuose trečią kartą vyks Tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“. Per šešias dienas bus surengti penki koncertai, pasirodys du orkestrai, atlikėjai iš Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Kinijos – tokį mastą šiemet pasiekė festivalis, kurio pavadinimas itališkai reiškia pradžią.
Pradžios idėja čia nėra vien gražus pavadinimas. „Inizio“ dėmesio centre – jaunas atlikėjas, jau baigęs ar bebaigiantis studijas, tačiau dar tik ieškantis savo vietos profesionaliojoje scenoje. Jam reikia ne vien pedagogo ir auditorijos, kurioje mokomasi. Reikia scenos, orkestro, dirigento, publikos, profesinių susitikimų – galimybės būti išgirstam. Festivalis Anykščiuose ir mėgina tokią erdvę kurti.
Šių metų programa rodo, kad per trejus metus festivalis išaugo. Šiemet jį pradės Panevėžio muzikinio teatro orkestras, baigs Kauno miesto simfoninis orkestras. Tarp šių dviejų koncertų įsiterps kamerinės programos, Benjamino Britteno muzika, Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“, jaunųjų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistų pasirodymas. Greta pirmuosius profesinius žingsnius žengiančių dainininkų pasirodys ir jau tarptautinės patirties sukaupę atlikėjai.
Festivalio iniciatorė Evelina Šimkuvienė šiųmetį pokytį pirmiausia sieja su programos plėtra. Rugsėjo 1-osios atidarymo koncerte „Operos gala“ Panevėžio muzikinio teatro orkestrui diriguos jau trečius metus su festivaliu bendradarbiaujantis estas Erki Pehkas. Uždarymo koncerte „Nauja pradžia“ su Kauno miesto simfoniniu orkestru dainuos Monika Pleškytė, Wiktoria Wizner ir Steponas Zonys.
„Man labai simboliškai skamba šio koncerto pavadinimas „Nauja pradžia“. Jis tarsi žymi naują festivalio etapą, kai jame pasirodo jau tarptautinėse scenose dainuojantys atlikėjai“, – sako E. Šimkuvienė.
Šiemet išsiplėtė ir festivalio geografija – pirmą kartą į Anykščius atvyks atlikėjų iš Kinijos, bus atstovaujamos visos trys Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Čekija.
Tačiau kalbant apie „Inizio“, geografija svarbi dar viena prasme.
NE KUR, O KAIP
Lietuvos muzikinio gyvenimo koncentracija didžiuosiuose miestuose nėra nauja tema. Nacionalinės koncertinės ir operos institucijos, didžiosios salės, dauguma tarptautinių gastrolių natūraliai telkiasi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Todėl festivalis, siekiantis į Anykščius atvežti ne pavienį koncertą, o nuoseklią profesionaliosios muzikos programą, neišvengiamai kelia klausimą apie kultūros gyvenimą regione.
Estų dirigentui Erki Pehkui toks skirstymas nėra pats svarbiausias: „Aš niekada netikėjau, kad svarbiausias klausimas yra vieta, kur kuriama kultūra. Svarbiausia – kaip ji kuriama: nuoširdžiai, profesionaliai ir su tikra menine ambicija“, – sako dirigentas. Jo manymu, stiprios kultūros institucijos regionuose yra ir tam tikras valstybės bei visuomenės brandos matas. Kultūros prieinamumas neturėtų priklausyti nuo žmogaus gyvenamosios vietos.
Panašiai į savo debiutą festivalyje žvelgia maestro Martynas Staškus, šiemet diriguosiantis Kauno miesto simfoniniam orkestrui. Jam svarbi galimybė regiono klausytojams išgirsti ne tik jaunuosius operos atlikėjus, bet ir simfoninį orkestrą – Anykščiuose vis dar retą svečią.
O E. Šimkuvienė kalba apie kitą tokio festivalio rengimo pusę. Organizuoti jį toliau nuo didžiųjų muzikos centrų nėra paprasta, tačiau, pasak jos, nebūtinai sunkiau nei sostinėje. Daug lemia vietos žmonės. Festivalio iniciatorė išskiria Anykščių kultūros centro komandą ir jo direktorę Dijaną Petrokaitę: „Džiaugiuosi, kad jau trečius metus iš eilės Anykščiai nebijo operos ir galbūt dar ne visiems plačiai žinomų vardų, o iš tiesų prisideda prie platformos jauniesiems atlikėjams kūrimo.“
Būtent žodis „platforma“ padeda tiksliau suprasti „Inizio“ ambiciją.
Festivalio rengėjai norėtų ateityje Anykščiuose ir tarptautinių meistriškumo kursų. Šiemet šios idėjos įgyvendinti Lietuvoje nepavyko – kursai perkelti į Kroatiją, kur maestro Roberto Trevino dirbs su „Baltic Sea Philharmonic“. Tačiau Šimkuvienė tikisi, kad kitais metais mokymasis ir koncertinis festivalio gyvenimas jau galėtų susitikti Anykščiuose. Tai reikštų dar vieną žingsnį: į festivalį būtų važiuojama ne tik koncertuoti ar klausytis, bet ir mokytis.
PIRMIAUSIA – DAINININKAS
Erki Pehkas jaunų atlikėjų profesinius kelius stebi ne tik „Inizio“ – jis yra ilgametis tarptautinio Klaudios Taev jaunųjų operos dainininkų konkurso organizatorius. Per beveik tris dešimtmečius su konkursu buvo susijusios tokios operos pasaulio asmenybės kaip Dolora Zajick, Teresa Żylis-Gara, Ileana Cotrubas, Virgilijus Noreika, Jevgenijus Nesterenka.
Tačiau Pehkas pabrėžia, kad konkurso tikslas nėra dar vienu diplomu apdovanoti jau susiformavusį dainininką: „Mes neieškome žvaigždžių ar atlikėjų, įsitvirtinusių tarptautinėje operos scenoje. Mums svarbūs tie menininkai, kurie tik rengiasi žengti pirmuosius rimtus žingsnius šioje sudėtingoje profesijoje.“
Klaudios Taev konkurso nugalėtojas gauna neįprastą prizą – galimybę pasirinkti norimą operos vaidmenį ir atlikti jį profesionaliame pastatyme. Tad konkursas tampa ne galutiniu įvertinimu, o priemone judėti toliau.
Panašus principas matomas ir „Inizio“. Net sudarydamas iškilmingo koncerto programą Pehkas sako pradedantis ne nuo populiarių arijų sąrašo, o nuo konkretaus žmogaus: „Viskas prasideda nuo dainininkų. Kiekvienas balsas turi savitą spalvą, charakterį ir stipriąsias puses.“
Taigi gala koncertas jam nėra atsitiktinai sudėtų operos „hitų“ rinkinys. Skirtingų balsų, repertuaro ir profesinės patirties atlikėjai turi tapti vieno vakaro visuma. Toks požiūris ypač svarbus festivaliui, kurio scenoje susitinka labai skirtinguose karjeros taškuose esantys žmonės.
DEVYNI AUKŠTIEJI DO IR PIRMOJI KELIONĖ Į LIETUVĄ
Kai kuriems festivalio dalyviams Anykščiai taps ir pirmąja pažintimi su Lietuva.
Kinų tenoras Leilei Xei su Pehku susipažino Taev konkurse. Šis susitikimas ir atvedė jauną dainininką į „Inizio“. Festivalyje jis atliks kelias žinomas operų arijas, tarp jų – Tonio ariją „Ah! mes amis“ iš Gaetano Donizetti „Pulko dukters“, dainininkų pasaulyje pagarsėjusią devyniais aukštaisiais do.
„Labai laukiu galimybės pasidalinti šia energija ir susitikti su publika“, – sako tenoras.
Į Lietuvą pirmą kartą atvyks ir baritonas Qinchuan Lanas. Kvietimą dalyvauti festivalyje jis taip pat gavo iš Pehko. Kalbėdamas apie būsimą koncertą dainininkas išskiria ne vokalinį efektą, bet kitą operos meno savybę: „Man didžiausia vertė yra ne tik vokalinė technika, bet ir gebėjimas per muziką papasakoti istoriją.“
Profesionaliosios scenos patirties jau sukaupusi sopranas Kamilė Bonté festivalio atidarymo koncerte turės „pereiti“ per visiškai skirtingus operos pasaulius. Programoje – Mozartas, Rossini, Donizetti, Bellini, Cilea, Puccini, Offenbachas, o tarp jos herojų – temperamentingoji Donna Elvyra, lyrinė Mimì ir dramatiškoji Adriana Lecouvreur.
Ši įvairovė primena, kad jaunam dainininkui scena reikalinga ne vien tam, kad būtų pastebėtas. Joje tikrinama tai, ko neįmanoma iki galo patikrinti klasėje – gebėjimas per vieną vakarą keisti stilių, charakterį, muzikinę kalbą ir santykį su publika.
NEBIJOTI SUDĖTINGOS MUZIKOS
Kitokią profesinio augimo pusę atvers koncerte „Trys salos“ skambėsianti Benjamino Britteno muzika.
Lenkų mecosopranui Wiktoriai Wizner Brittenas svarbus ne kaip XX amžiaus muzikos istorijos vardas, o kaip jos pačios kaip atlikėjos kelio dalis: „Labiausiai mane Britteno muzikoje žavi tai, kaip ji sujungia sudėtingumą su labai tikru žmogiškumu. Jo muzika gali būti sudėtinga ir reikli, bet ji niekada nėra emociškai šalta. Joje visada yra žmogus – su savo pažeidžiamumu, baimėmis, troškimais ir prieštaravimais.“
Wizner studijavo Jungtinėje Karalystėje, daug metų atlieka britų ir kitų anglakalbių šiuolaikinių autorių kūrinius. Svarbi jos profesinės patirties dalis – darbas su britų tenoru bei pedagogu Justinu Lavenderiu, kurio apsisprendimui pasirinkti muzikanto kelią kadaise didelę įtaką turėjo pats Brittenas ir Peteris Pearsas. Tačiau bene svarbiausia pamoka, kurią dainininkė atsinešė iš studijų, skamba paprastai: sudėtingos muzikos nereikia bijoti. Britteno kūryboje pirmiausia ji ieško ne vokalinio patogumo, bet vidinės logikos, teksto ir emocinės tiesos: „Kiekvienas žodis yra svarbus – vien gražaus dainavimo neužtenka.“
Ši mintis netikėtai praplečia ir paties festivalio jaunimui idėją. Augti – vadinasi, ne tik gauti progą pasirodyti, bet ir būti skatinamam imtis to, kas šiandien dar nėra patogu ar lengva.
TARP AUDITORIJOS IR TEATRO
Dar vieną kelio į profesionalią sceną modelį „Inizio“ pristatys LNOBT jaunųjų atlikėjų programos dalyviai. Koncerte „Vienos žavesys“ jie atliks sutrumpintą Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ versiją. Programos kuratorė Raimonda Skabeikaitė ją vadina tiltu į profesionaliąją teatro sceną. Iš kelių dešimčių pretendentų paprastai atrenkami vos keli jauni solistai, jie dirba su Lietuvos ir užsienio pedagogais, režisieriais, dirigentais, rengia vaidmenis ir dalyvauja spektaklių kūrimo procese. Didelė šio darbo dalis publikai nematoma.
„Šikšnosparnis“ jauniesiems solistams parinktas neatsitiktinai. Operetės lengvumas, pasak Skabeikaitės, yra apgaulingas. Ji reikalauja teksto tikslumo, techninės laisvės, ryškaus charakterio ir sceninio aktyvumo. „Operetė yra puiki „treniruotė“ prieš imantis didžiųjų operos vaidmenų“, – mano programos kuratorė.
Taigi ir šiuo atveju festivalio koncertas tampa ne vien rezultato demonstravimu, jis yra profesinio proceso dalis.
„BŪČIAU BUVĘS LABAI LAIMINGAS…“
Tai, ką tokios galimybės gali reikšti karjeros pradžioje, šiandien jau iš kitos perspektyvos vertina baritonas Steponas Zonys: „Būčiau buvęs labai laimingas, jei mano karjeros pradžioje kas nors būtų pasiūlęs tokio aukšto meninio lygio festivalį.“ Jo argumentas labai konkretus: viena yra dainuoti klasėje su pedagogu ir koncertmeisteriu, visai kas kita – stovėti prieš publiką, kai už nugaros skamba simfoninis orkestras.
Tačiau Zonio pasakojimas atskleidžia ir mažiau matomą jauno muzikanto profesijos pusę. „Jaunas atlikėjas dažnai gyvena tarp dviejų pasaulių – iš savo profesijos dar negali išgyventi, tačiau į ją investuoti tenka labai daug“, – mano solistas.
Tuo laikotarpiu jam buvo svarbi mecenatų Nijolės Galinienės ir „Orfėjaus lyros“ parama. Pasak dainininko, kartais ne mažiau už finansinę pagalbą jaunam žmogui svarbu pajusti, kad kažkas juo tiki. O tarptautinės karjeros durys atsivėrė ne konkurse ir ne per iš anksto suplanuotą susitikimą su agentu: LNOBT „Rožės kavalieriaus“ premjeroje lankėsi tarptautinės operos solistų agentūros atstovai, ir Zonys buvo pastebėtas – prasidėjo pirmieji kvietimai dainuoti užsienyje.
Todėl šiandien jis nebenori įvardyti vieno „lemtingo“ vaidmens: „Skirtingais etapais svarbiausi buvo vis kiti vaidmenys. Dabar suprantu, kad kiekvienas jų mane ko nors išmokė.“
2027 metų sausį laukia dar vienas žingsnis – debiutas „Fauste“ ir darbas su dirigentu Danu Ettingeriu.
O rugsėjo 6-ąją Anykščiuose Zonys kartu su Monika Pleškyte ir Wiktoria Wizner pasirodys „Inizio“ uždarymo koncerte „Nauja pradžia“.
Taigi pradžia nebūtinai priklauso tik debiutantui. Profesiniame gyvenime jų būna daug.
KLAUSYTIS KITO
Tarp visų pasakojimų apie balsus, konkursus, dirigentus, agentūras ir debiutus čekų pianistas Lukášas Klánský į tą pačią profesiją pasiūlo pažvelgti dar paprasčiau – dainininką scenoje lydinčio pianisto darbas jam pirmiausia yra klausymasis. „Tai labai panašu į vakarienę su žmogumi, kuris yra puikus pašnekovas. Tu klausaisi, reaguoji, kartais net užbaigiate vienas kito mintis ir kartu sukuriate tai, ko nė vienas atskirai nesugebėtumėte.“
Galbūt ši mintis tinka ne vien kameriniam ansambliui.
Festivalis taip pat atsiranda tik tada, kai susitinka atlikėjas, dirigentas, orkestras, organizatorius, miestas ir publika. Vieni į Anykščius atvažiuos jau sukaupę tarptautinės scenos patirtį, kiti – dar tik jos ieškodami. Vieniems tai bus pirmoji kelionė į Lietuvą, kitiems – dar vienas naujas vaidmuo ar profesinis susitikimas.
O pats „Inizio“, pradėjęs trečiąjį savo rugsėjį Anykščiuose, dar tik kuria savąją biografiją. „Mes kvėpuojame kartu, reaguojame vienas į kitą kiekvienoje frazėje ir pasakojame tą pačią istoriją iš skirtingų perspektyvų, – apie muzikavimą sako Lukášas Klánský. – Kai atsiranda toks ryšys, viskas tampa visiškai natūralu, ir, manau, publika tai iš karto pajunta.“
Abstract
TThe third international music festival Inizio, taking place in Anykščiai on 1–6 September, brings together emerging opera singers, professional orchestras, conductors and musicians from Lithuania and abroad. Festival founder Evelina Šimkuvienė, conductors Erki Pehk and Martynas Staškus, and participating performers reflect on the importance of orchestral work, live audiences and professional stage experience in a young musician’s development. The article also explores the role of high-level cultural initiatives outside major urban centres, the transition from musical studies to a professional career, and the importance of competitions, patronage and international professional networks. Meaning “beginning” in Italian, Inizio becomes more than the festival’s name: it serves as a metaphor for a platform where new artistic careers, encounters and creative trajectories can begin.