Žaneta SKERSYTĖ
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – profesionalaus scenos meno švyturys Vakarų Lietuvoje, garsėjantis modernia scena, talentingais kolektyvais ir drąsiomis premjeromis. Nuo praėjusių metų teatrui vadovaujanti Goda Giedraitytė siekia, kad teatras būtų dar atviresnis visiems – įvairaus amžiaus, skirtingų pomėgių ir išsilavinimo žiūrovams. Jos vizija apima meninę įvairovę, tvarumą, regioninę sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Naujos premjeros, gastrolės ir publikos įtraukimo iniciatyvos – kryptys, kuriomis G. Giedraitytė veda teatrą, kad jis būtų patrauklus tiek vietinei, tiek užsienio publikai.
– Prieš metus tapote Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove. Su kokia programa kandidatavote į šias pareigas, kokie Jūsų esminiai tikslai?
– Mano teatro vizija – atvirumas talentams, scenos menų įvairovei, šalies ir pasaulio žiūrovams.
Per ateinančius metus norisi dar labiau sustiprinti teatro veiklą pristatant aukščiausio meninio lygio operas, miuziklus, šokio spektaklius ir atliepiant Vakarų Lietuvos gyventojų poreikius. Taip pat sieksiu burti Lietuvos scenos meno kūrėjus, sudaryti jiems sąlygas kurti, megzti partnerystės ryšius tiek su švietimo, tiek su verslo bendruomene.
– Kokie pokyčiai teatre jau įvyko?
– Pradėjęs dirbti naujas vadovas pirmus metus dar tęsia ankstesnės vadovybės suplanuotus darbus, tačiau džiaugiuosi, kad jau pavyko įgyvendinti ir ne vieną savo inicijuotą pokytį, pradedant sąlygų darbuotojams gerinimu, baigiant tvarumo programos vystymu. Paruoštas 2026 m. KVMT repertuaras su premjeriniais pastatymais, jie atliepia mano pateiktos programos aspektus.
Strateginis meno programos tikslas – teatro publikai pristatyti iki šiol mūsų šalyje nestatytus įvairaus žanro ir skirtingų laikotarpių spektaklius. Tai leidžia ne tik atrasti naujus kūrinius, išgirsti ir pamatyti tai, kas Lietuvoje dar nerodyta, bet ir plėsti auditoriją. Tokiu būdu mūsų teatras atsiveria žiūrovams, atvykstantiems iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų ir Baltijos šalių.
– Prašyčiau papasakoti apie premjeras.
– Kitų metų spalio 9 d. sceną išvys barokinė Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris Egipte“. Teatras drąsiai imasi vieno didžiausių jungtinių pastatymų – jėgas suvienys KVMT bei solistai iš Lietuvos ir užsienio, Klaipėdos koncertų salės Kamerinis orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentininkai bei visa mūsų baleto trupė. Iki šiol nė vienas Lietuvos teatras savo repertuare neturėjo šios Händelio operos, tad mums tai bus didžiulis iššūkis ir kartu neeilinis įvykis Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Dar daugiau – tai bus pirmas kartas mūsų šalyje, kai muzikinio teatro repertuare atsiras istoriškai pagrįsto atlikimo baroko opera.
2026 metų gegužę pradžiuginsime miuziklo gerbėjus. Visos apklausos rodo, kad mūsų žiūrovai pirmenybę teikia miuziklui ir operetei, tad atliepdami jų lūkesčius statome vieną populiariausių pasaulyje miuziklų „Mamma Mia!“. Šiam pastatymui esame paskelbę tarptautinį konkursą, tad nekantriai laukiame rugsėjo vidurio, kai gausime kūrybinių komandų paraiškas.
Kitais metais pristatysime keturias KVMT simfoninio orkestro programas, du choro koncertus, monooperą ir, žinoma, net kelis mūsų baleto trupės spektaklius, kuriuos statys užsienio ir Lietuvos choreografai. O kur dar VI Klaipėdos festivalis su išskirtine programa. Žodžiu, metai bus intensyvūs.
– Kuo publiką nustebinsite jau netrukus?
– Labai norisi toliau stiprinti KVMT chorą ir simfoninį orkestrą, kad jie būtų pažįstami ne tik kaip muzikinio teatro dalis, bet ir kaip savarankiški kolektyvai. Todėl jau rugsėjo 20 d., diriguojant vienam geriausių Lietuvos chormeisterių Kęstučiui Jakeliūnui, įvyks KVMT choro koncertas „Dainos smėlio laiptais“, kurio programoje skambės M. K. Čiurlionio, G. F. Händelio, G. Verdi, V. Augustino ir kitų autorių kūriniai.
Spalio 3-iąją Tarptautinei muzikos dienai skiriamas koncertas „Atskleista paslaptis: šviesos simfonija“. Programoje skambės Edwardo Williamo Elgaro „Enigma variacijos“ orkestrui bei Remigijaus Šileikos Simfonija Nr. 2. Su pastaruoju kūriniu KVMT pradeda naują tradiciją – kasmet Muzikos dienos proga pagerbiant mūsų krašto kūrėjus bus atliekami Klaipėdos kompozitorių simfoniniai kūriniai.
Spalio pabaigoje minėsime Lietuvos baleto 100-metį. Jam dedikuojame tarptautinį baleto gala koncertą, organizuojame pokalbius apie baletą bei pristatome parodą. O lapkričio 14 d. pakviesime į rečitalį – KVMT solistės Wiktorijos Wizner (mecosopranas) koncertą „Jūros sonetai“.
Žinoma, publikai skiriami ir visi mūsų repertuaro perlai: J. Strausso operetė „Tūkstantis ir viena naktis“, Ph. Glasso opera „Kelionė“, T. Minchino ir D. Kelly miuziklas „Matilda“, šokio spektaklis „Hommage à Čiurlonis“, taip pat naujausios premjeros – šokio spektakliai „Formos“ ir „Panama labai graži“.
– Papasakokite apie tvarumo plėtrą KVMT.
– Tvarumas buvo programinis mano programos punktas, tad tik pradėjusi dirbti ėmiausi jį įgyvendinti. Teatre įsteigta tvarumo koordinatoriaus pareigybė, KVMT kartu su kitais penkiolika Europos operos teatrų tapo asociacijos „Opera Europa“ tvarumo programos dalyviu. Darbo grupėje su Olandijos bei Norvegijos nacionaliniais operos ir baleto teatrais, Šiaurės opera ateinančius metus kartu analizuosime ir ieškosime sprendimų, kaip puoselėti tvarumo strategijas ir užtikrinti savo teatro žaliąją veiklos liniją.
Europos teatruose tvarumas nėra naujiena. Yra parengta Žalioji teatro knyga – specialus dokumentas, gairės, kaip teatrai galėtų efektyviau rūšiuoti, taupyti resursus ir pan. Tvarumas teatre susijęs su ekologiškų medžiagų scenografijai ir kostiumams naudojimu, vėliau jų perdirbimu ar antriniu panaudojimu. Žaliasis kursas taip pat apima mažesnės apimties, bet ne mažiau svarbius dalykus: atsisakyti vienkartinių puodelių kavai, mažinti šiukšlių kiekį, naudoti saulės energiją, taikyti nuolaidas bilietams, taip skatinant žiūrovus atvykti į teatrą ne automobiliais, bet viešuoju transportu ar net tokiomis ekologiškomis susisiekimo priemonėmis kaip dviračiai. Tokias gaires norime parengti ir savo teatrui.
– Turite daug patirties kultūrinės vadybos, tarpdisciplininio meno ir regioninės kultūros srityse. Ar ta patirtis atsispindi Jūsų muzikinio teatro vizijoje?
– Visa mano sukaupta profesinė patirtis rezonuoja su muzikinio teatro vizija. Tai ir minėtas bendradarbiavimas su įvairių menų atstovais, teatro meno sklaida regionuose, pagarba tradicijai ir atvirumas eksperimentinei dvasiai – neišvengiami dalykai, be kurių profesionali scena neįsivaizduojama. Su tuo nuolat dirbau ir anksčiau, tad noriu ir toliau puoselėti šią kryptį.
Rodome iniciatyvą, kad mūsų kolektyvai ir teatro pastatymai būtų kuo labiau prieinami regionuose gyvenantiems meno gerbėjams. Norisi, kad jie spektakliais mėgautųsi ne tik savo miesteliuose, bet ir turėtų galimybę kuo dažniau apsilankyti mūsų teatre. Ieškodami sprendimų, organizuojame susitikimus su Vakarų Lietuvos miestų merais, kultūros skyrių ar centrų atstovais.
Esu tikra, kad profesionalią kultūrą turi patirti kiekvienas šalies gyventojas, tad mūsų pareiga tokią galimybę užtikrinti.
– O ką sakote skeptikams, teigiantiems, kad profesionalusis scenos menas – gurmanams, kad kaimo žmogui jis ne visada įdomus ir suprantamas?
– Mano patirtis liudija, kad regionų gyventojus domina visi scenos menai, tereikia juos tinkamai pristatyti. Tikra tiesa, kad kai kam net vyresniame amžiuje tai tampa pirma, nauja patirtimi, bet dėl to mes ir dirbame. Džiugu matyti, kaip žmonės nustemba atradę klasikinę muziką ar šiuolaikinį šokį. Pirmą kartą tai klausant ar stebint būna nedrąsu, patirtys ir reakcijos būna įvairios, bet kai viską darai nuoširdžiai ir nuosekliai, rezultatas pranoksta lūkesčius.
Tai, kad regionai stokoja galimybių pamatyti daugiau, lemia keletas priežasčių. Viena vertus, didžiosios profesionalaus scenos meno įstaigos koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Jų gastrolių galimybės ribotos dėl regionuose trūkstamos tinkamos infrastruktūros joms priimti, sudėtingos logistikos ir kt. Apie mažesnes scenos meno organizacijas, atlikėjus regionų gyventojai dažnai neturi informacijos. Galiausiai – finansai. Mažo miestelio kultūros centrai neturi pakankamai lėšų, leidžiančių kviestis profesionalius kūrėjus, o ten gyvenantys žmonės taip pat negali sau leisti važinėti į sostinę, kad pamatytų naujus pastatymus. Taip ir sukasi užburtas ratas.
– Klaipėdos muzikinis teatras unikalus tuo, kad veikia uostamiestyje, toliau nuo sostinės. Kokia šio teatro pozicija Lietuvos kultūros žemėlapyje?
– Žiūriu į tai kaip į privalumą, nes esame vienintelis muzikinis teatras Vakarų Lietuvoje. Iki Kauno – net du šimtai kilometrų, tad turime didžiulę teritoriją, kurioje galime veikti. Mūsų misija ir atsakomybė – kaip šios Lietuvos dalies gyventojus sudominti profesionaliu scenos menu.
– O kokios teatro galimybės tarptautiniu mastu?
– Manau, kad tarptautinis bendradarbiavimas šiandien yra būtinybė, globaliame pasaulyje turime veikti kartu. Mūsų teatras yra geriausias pavyzdys – net 25 % mūsų darbuotojų yra užsienio piliečiai. Kaip jau minėjau, statydami naujus spektaklius dažnai kreipiamės į tarptautines kūrybines komandas, atlikėjus, dirigentus. Norisi stiprinti šią kryptį.
Išvežti didelius pastatymus (operas, operetes) į užsienį yra brangu, tačiau galime būti įdomūs savo mažesniais pastatymais. Čia matau labai didelį KVMT baleto trupės potencialą, noriu, kad mūsų baletas kuo dažniau pasirodytų užsienio scenose, festivaliuose. KVMT baleto artistai labai profesionalūs, su jais dirba daug pasaulyje žinomų choreografų, puikiai vertinančių trupę, o čia užgimstantys pastatymai dažnai būna pristatomi pirmą kartą Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Tad reikia tai tęsti. Jau dabar derinu naujų pastatymų planus su žinomais užsienio choreografais.
Daug potencialo matau ir mūsų simfoniniame orkestre. Labai norisi, kad atliekamus nacionalinius kūrinius išgirstų ir užsienio publika. Tad teks ieškoti galimybių, spręsti finansinius iššūkius ir pristatyti mūsų kūrėjus už Lietuvos ribų.
– Papasakokite apie numatomas gastroles: kur vyks KVMT teatras ir kokių svečių sulauksime Klaipėdoje?
– Pirmosios tarptautinės gastrolės mūsų teatre jau įvyko šių metų balandį, kai Gdansko Baltijos operos (Opera Bałtycka) trupė pas mus parodė lenkų kompozitoriaus modernisto Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. 2026 m. vasarą planuojame vykti atsakomųjų gastrolių į Gdanską su nacionaliniu kūriniu – Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“. Šiuo metu kaip tik deriname detales.
Gruodį vykstame gastrolių į Vanemuinės teatrą (Estija) su kamerine opera ir šokio spektakliu, o 2026 m. pavasarį šio teatro atstovai parodys savo baletą ir operą Klaipėdoje.
Ir, žinoma, keliausime po Lietuvą. Gruodį vienas iš mūsų repertuaro pasididžiavimų – choreografo Alexanderio Ekmano „Kaktusai“ („Cacti“) – bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kitais metais pas mus gastrolių atvyks kolegos iš Kauno valstybinio muzikinio teatro su dviem spektakliais, o mes surengsime atsakomąjį vizitą. Svečiuose laukiame ir Panevėžio muzikinio teatro.
Nuolatinis judėjimas teatrui – būtinybė. Taip randame ne tik naujų žiūrovų, bet ir tobulėja mūsų meniniai kolektyvai.
– Kaip keičiasi publikos lūkesčiai ir kaip teatras į juos reaguoja? Ar siekiate pritraukti naujų, įvairesnio amžiaus žiūrovų?
– Šiuo metu KVMT išgyvena pakilimo laikotarpį – publika labai domisi mūsų repertuaru ir nauju pastatu. Žiūrovų dėmesiu tikrai nesiskundžiame, už tai jiems nuoširdžiai dėkojame ir pažadame dar labiau stengtis. Bet neužmiegame ant laurų – suprantame, kad šių laikų žiūrovai yra išrankūs, gebantys vertinti ir rinktis. Todėl turime nuolat siūlyti naujus aukštos meninės vertės pastatymus. Antra vertus, subalansavome bilietų kainas, įvedėme įvairias nuolaidas, kad teatras būtų prieinamas kiekvienam.
Vos pradėjusi dirbti KVMT, ėmiau megzti dialogą su publika: stebėti, ko žiūrovai tikisi, analizuoti, kaip teatrą padaryti patogų kiekvienam nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar fizinės būklės. Diskutuoti kvietėme senjorų, negalią turinčių žmonių organizacijų, švietimo įstaigų, verslo atstovus, stengiamės atsižvelgti į jų poreikius. Siekiame, kad čia lankytis būtų miela ir malonu kiekvienam.
Labai domimės, kas aktualu vaikams, paaugliams ir studentams, ir atsižvelgdami į tai planuojame premjeras. Turime spektaklių šeimoms, tačiau pastebėjome, kad ypač trūksta pastatymų paaugliams – šiai auditorijai taip pat norime pasiūlyti jiems aktualų turinį ir išlaikyti juos mūsų teatro lankytojų rate.
Viena reikšmingiausių mūsų auditorijų – senjorai. Nuolat ieškome būdų, kaip palaikyti jų susidomėjimą, tad vis dažniau rengiame susitikimus su menininkais, diskusijas, spektaklių pristatymus. Skatiname senjorus išeiti iš namų ir būti mūsų bendruomenės dalimi.
– KVMT bendradarbiavimas su nepriklausomais menininkais, kitomis scenos meno organizacijomis, tarptautiniais partneriais – kokių žingsnių jau imtasi šia kryptimi?
– Bendrystė su kitomis organizacijomis labai svarbi. Galima sakyti, nuo to ir prasidėjo mano veikla šiame teatre. Sulaukiau daug įvairių scenos meno organizacijų kreipimųsi su pasiūlymais bendradarbiauti – atvežti spektaklius pas mus ar tapti bendrakūrėjais. Šiuo metu su komanda visus pasiūlymus analizuojame ir netrukus pristatysime teatro Meno tarybai svarstyti. Atrinkti darbai taps koprodukcijomis, taip bus atvertos durys nepriklausomoms organizacijoms, norinčioms kurti mūsų teatre.
Jau patvirtintas projektas su viešąja įstaiga „Operomanija“: 2026 m. vasarą KVMT rengiama tarptautinė rezidencija, kurios rezultatas bus šiuolaikinės operos pastatymas. Planuojama, kad naujosios operos premjera įvyks 2027 m. Europos kultūros sostine tapsiančioje Liepojoje. Žinoma, ketiname ją parodyti ir Klaipėdoje.
– Kokius iššūkius šiuo metu patiria Lietuvos muzikiniai teatrai? Ką daryti, kad teatras išliktų gyvas, aktualus ir įtraukiantis?
– Visi teatrai, neišskiriant jų tipo, patiria auditorijų kaitos iššūkius. Lietuvos teatrai dar gali džiaugtis, kad juos lanko įvairaus amžiaus žiūrovai, o Europoje labai pastebimas publikos senėjimas – jaunimui teatrai vis mažiau įdomūs. Ir tai tampa didžiuliu iššūkiu. Tai – kintančios aplinkos ir technologijų raidos rezultatas. Jaunimui daug įdomesnės interaktyvios, virtualios paslaugos nei gyvas susitikimas su menu. Mums visiems labai svarbu nepamesti jauno žmogaus, sugalvoti, kaip jį pritraukti ir ką pasiūlyti, kad jis norėtų patirti tiesioginį kontaktą su scenos menu.
Tiek valstybiniams, tiek nepriklausomiems teatrams aktualus lieka ir finansavimas. Nors oficialiai teigiama, kad menas ir kultūra yra šalies prioritetas, dėmesio ir lėšų toms sritims nedaugėja. Tad būtina keisti ir stiprinti šią poziciją.
– Kokį Klaipėdos muzikinį teatrą norėtumėte matyti po penkerių metų? Kokia būtų Jūsų, kaip vadovės, įgyvendinta vizija?
– Norėčiau stipraus teatro, kuriame dirbantys profesionalai jaučiasi vertinami.
Noriu, kad KVMT orkestras ir choras išskleistų visą savo potencialą rengdami autorines kolektyvų programas. Labai norėčiau, kad meninė ir žanrinė įvairovė išlaikytų pusiausvyrą tarp žiūrovų poreikių ir aktualaus, vertingo turinio, tarp nacionalinių ir užsienio autorių kūrybos pastatymų. Taip pat noriu matyti stiprią, tarptautinėje arenoje pripažintą KVMT baleto trupę.
Svarbu, kad nemažėtų žiūrovų ir teatras nuolat sulauktų ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių meno gerbėjų dėmesio. Esame tokioje geografinėje padėtyje, kad palaikyti ryšius su Latvijos, Lenkijos ar kitų šalių žiūrovais tiesiog būtina. Tikiu, kad KVMT turi galimybę tapti vienu ryškiausių muzikinių teatrų Baltijos jūros regione.