Daiva TAMOŠAITYTĖ
Kovo 14 dieną koncertų salėje „Organum“ pirmą kartą skambėjo nacionalinis lietuvių instrumentas birbynė. Programos pavadinimas „Europos skambesy“, matyt, apeliavo į mūsų unikalaus instrumento vietą tarp kitų Europos medinių pučiamųjų, taip pat ir į tai, kad čia pasirodęs birbynininkas Vytautas Kiminius kryptingai ir valingai garsina birbynę užsienyje. Koncerte V. Kiminiui akompanavo pianistas Vincenzo De Martino.
Vytautas Kiminius birbynės specialybės mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas Kęstutį Lipeiką, o meno magistrantūrą baigė obojininko prof. dr. Roberto Beinario klasėje. 2018 metais mokslą tęsė Italijoje, Veronos E. F. Dall´Abaco konservatorijoje, obojininko Alessandro Baccini klasėje. V. Kiminius – triskart Jono Švedo atlikėjų konkurso nugalėtojas, taip pat yra pelnęs pirmąją vietą tarptautinės asociacijos „Menas ir švietimas XXI amžiuje“ konkurse. 2015 metais Lietuvos nacionalinį instrumentą jis pristatė visam pasauliui, kai „Deutche Welle“ kanalu buvo tiesiogiai transliuojamas projektas „The Sound of Europe“.
Vienas ryškiausių šiandienos solistų birbynininkų V. Kiminius seka pirmtakų pavyzdžiu ne tik aktyviai koncertuodamas, bet ir plėtodamas instrumento galimybes: naudoja sudėtingą techniką (savo išrastus dengimus ir kt.), skatina profesionalų ir novatorišką birbynės repertuaro atlikimą. Vytautas Kiminius 2016 metais įgijo operos ir simfoninio orkestro dirigavimo magistro laipsnį prof. Juozo Domarko klasėje. Jis taip pat yra pedagogas ir Alytaus miesto jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ dirigentas.
Koncerte Kiminiui akompanavęs italas Vincenzo De Martino mokėsi Kaljario G. P. da Palestrinos valstybinėje konservatorijoje, nuo 2015 metų studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasėje. 2017 m. įgijo magistro laipsnį, 2021 m. baigė meno doktorantūrą.
Prieš koncertą muzikologė Dalia Sverdiolienė priminė pirmąjį ryškų profesionalų birbynininką, tarptautinių konkursų laureatą, nusipelniusį artistą prof. Praną Tamošaitį (1931–2007), jo nuopelnus garsinant Lietuvos vardą. Koncertą duetas ir pradėjo jo grotais kūriniais – Jono Švedo „Raliavimu“ solo ir Balade, sukurta Reginai ir Pranui Tamošaičiams. Kanklių partiją fortepijonu atliko Vincenzo De Martino. Toliau skambėjo Jurgio Juozapaičio Sonata birbynei ir fortepijonui, Eduardo Balsio Trys fragmentai iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ (Žuvytės, Drebulytė išdykėlė, Eglės rauda) ir Valentino Bagdono Melodija birbynei solo. Pastarąjį kūrinį papildė Vytauto padarytas čiulbančių paukščių įrašas ir liaudies instrumento – molinės lakštingalos – garsai. Žinomą birbynininkų repertuaro programą, leidžiančią parodyti solisto įvairiapusiškumą, muzikantas perteikė labai techniškai, savitai formuodamas garsą.
Antroje koncerto dalyje skambėjo Amilcare Ponchielli (1834–1886) Kapričas obojui ir fortepijonui, op. 80, Enrique Granados (1867–1916) „Macha ir lakštingala“ iš siuitos „Goyescas“ fortepijonui, Bélos Bartóko (1881–1945) 6 rumunų šokiai fortepijonui. Bisui buvo pagrotas E. Granados Ispaniškas šokis. Pianistas De Martino pasirodė kaip temperamentingas solistas ir entuziastingas akompaniatorius. Ši koncerto dalis dar sykį įrodė birbynės virtuozines galimybes atliekant Vakarų kompozitorių kūrinius ir sužavėjo klausytojus savitumu. Po koncerto Kiminius teigė, kad Lietuvoje šio instrumento pasiilgstama, o užsienyje nesiliaujama juo stebėtis. Tokius žodžius visame pasaulyje girdėdavo ir Pranas Tamošaitis…
Dėl pandemijos liko plačiau nepastebėtas svarbus įvykis – Peeterio Vähi Koncerto birbynei su orkestru premjera Nacionalinėje filharmonijoje 2020 metais (pasaulinės premjeros Vilniaus festivalyje įrašas čia: https://nationalphilharmonic.tv/en/koncertas/peeter-vahi/). Vytautas Kiminius jam dedikuotą Koncertą atliko su Adrijos Čepaitės diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru, choru „Jauna muzika“ ir Pavelu Giunteriu (mušamieji). Estų kompozitorių įkvėpė archajiška prūsų giesmė „Mīla swaīksta Saulīka, Mīla Dēiwas dukrīka“, kurią jis plėtoja podraug su turtingais pagoniškais ritmais, kontrapunkte papildomais rytietiškais motyvais. Virtuoziškas, puikus sceninis kūrinys su didele solo kadencija išryškina birbynės pranašumus, gražiai reprezentuoja baltišką pradą ir pratęsia prūsiškojo pasaulėvaizdžio gyvavimą galinga muzikine forma.
Tiesiog įstabu, kad unikalaus instrumento reikšmę suprato ir kaimyninė šalis – Peeterio Vähi Koncertas sukurtas Vilniaus festivalio ir Estijos kultūros ministerijos užsakymu. Beje, daug metų įkalbinėjau keletą mūsų žymių kompozitorių sukurti stambios formos kūrinį birbynei, bet ne visai sėkmingai, nors, tarkim, akordeonui jie rašo mielai… Iš dalies tai lėmė užsakymų ir finansavimo nebuvimas, t. y. trumparegiška pozicija nacionalinio instrumento atžvilgiu. Kiminiaus iniciatyva, regis, ledai pajudėjo, jam žada rašyti ir lietuvių kompozitoriai.
Abu muzikantai, kaip jau įprasta, koncerte bendravo su publika. Birbynininkas Vytautas Kiminius, nors ir jauno amžiaus, paliko rimto ir atsakingo muzikanto įspūdį. Malonu, kad jam rūpi nacionalinio instrumento likimas, repertuaras ir techninės galimybės ir kad jis supranta jo vertę ne tik profesine, bet ir plačiąja kultūrine prasme. Tokio požiūrio trūko bent ketvirtį amžiaus. Todėl norėčiau palinkėti neprarasti užsidegimo ir siekius įgyvendinti.