Du orkestrai. Dvi upės. Du miestai
Kauno ir Torunės muzikinė partnerystė įgavo naują skambesį
Birželio pabaigoje Torunėje įgyvendintas vienas ryškiausių šių metų Lietuvos ir Lenkijos muzikinio bendradarbiavimo projektų: Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovaujamas Dainiaus Pavilionio, buvo pakviestas dalyvauti Torunės simfoninio orkestro 47-ojo kūrybinio sezono uždarymo koncertuose ir kartu atidaryti jubiliejinį, trisdešimtąjį, tarptautinį festivalį „Naujoji muzika ir architektūra“.
Gastrolės neapsiribojo vien koncertais, jos tapo reikšmingu dviejų miestų partnerystės ženklu. Birželio 20 dieną Torunėje, Długa ir Chełmińska gatvių sankryžoje, buvo iškilmingai atidengta Kauno aikštės lenta. Ceremonijoje dalyvavo abiejų miestų vadovai, o ją muzikiniu pasirodymu papuošė Kauno miesto simfoninio orkestro pučiamųjų grupė. Dieną prieš tai jungtinis Kauno ir Torunės orkestrų kolektyvas kartu su populiaria lenkų vokaline grupe „Tre Voci“ atidarė Torunės miesto dienų šventę.
Tačiau pagrindiniu gastrolių akcentu tapo birželio 20-osios koncertas moderniame Jordankų kultūros ir kongresų centre, kuriame pirmą kartą į vieną beveik šimto muzikantų kolektyvą susijungė Kauno ir Torunės simfoniniai orkestrai.
Programa buvo sudaryta taip, kad atskleistų ne tik jungtinio orkestro menines galimybes, bet ir simbolizuotų miestų partnerystę. Pirmą kartą buvo atliktas specialiai šiai progai sukurtas dviejų dalių simfoninis opusas „Dviejų upių daina“. Jį sukūrė dvi kompozitorės – lenkė Magdalena Cynk ir lietuvė Zita Bružaitė. Viena dalis skirta Vyslai, kita – Neriai, upėms, kurios šimtmečiais formavo Torunės ir Kauno istoriją, kultūrą ir tapatybę.
Vakaro programoje taip pat skambėjo Witoldo Lutosławskio Variacijos Paganini tema, kurias atliko pianistas Pawełas Wakarecy, Richardo Strausso Keturios paskutinės dainos, kurias padainavo sopranas Iwona Hossa, ir monumentali simfoninė poema „Štai taip Zaratustra kalbėjo“.
Jungtinio orkestro muzikantus vienijo ne tik koncertinė programa, bet ir dirigentas Dainius Pavilionis, jau ne vienus metus dirbantis ir su Kauno miesto, ir su Torunės simfoniniais orkestrais. Pasak organizatorių, būtent nuoseklus pasirengimas abiejuose miestuose leido atlikti itin sudėtingą Richardo Strausso partitūrą.
Šis projektas nebuvo vienkartinis. Jau rugsėjo mėnesį kultūriniai mainai pasieks Kauną – Torunės simfoninis orkestras surengs koncertą Lietuvos publikai, pratęsdamas miestų muzikinį dialogą.
MB inf.
Muzikinė miestų, upių ir orkestrų bendrystė,
arba Simfoninis optimizmas
XXI amžiui
Lenkų muzikologės Gabrielos Ułanowskos įspūdžiai po jungtinio Torunės ir Kauno miesto simfoninių orkestrų koncerto
Torunės simfoninis orkestras 47-ąjį kūrybinį sezoną baigė įspūdingai. Tokio galingo simfoninio skambesio Koperniko miestas dar nebuvo girdėjęs. Tai tapo įmanoma suvienijus jėgas su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Abu kolektyvai atliko kūrinius, kurių nė vienas dėl orkestrų sudėties nebūtų galėjęs imtis savarankiškai.
Įspūdingas buvo ne tik sezono finalas. Įspūdį daro ir praėjusių kūrybinių metų statistika – Torunės simfoninis orkestras surengė net 550 renginių, kuriuose apsilankė beveik 100 tūkstančių klausytojų.
Baigiamasis koncertas kartu tapo ir jubiliejinio, trisdešimtojo, festivalio „Naujoji muzika ir architektūra“ („Nova Muzyka i Architektura“) pradžia. Jis buvo skirtas iškiliam Torunės kultūros veikėjui Marekui Wakarecy, ilgamečiam Torunės kamerinio orkestro vadovui. Nuo šiol jo vardu pavadinta pagrindinė Jordankų koncertų salė. Muziko atminimas buvo pagerbtas memorialinės lentos atidengimu, prisimenant jo nuopelnus miesto kultūrai ir pakviečiant koncertuoti pianistą Pawełą Wakarecy, kuris virtuoziškai atliko Witoldo Lutosławskio Variacijas Paganini tema. Net ir skambant galingam jungtiniam orkestrui fortepijono partija neprarado savo ekspresijos, o pianisto interpretacija dar kartą patvirtino jo kūrybinį individualumą. Bisui nuskambėjęs Valentino Silvestrovo „Postliudiumas“ atskleidė kitą atlikėjo pusę – subtilią, lyrinę ir meditacinę.
Ypatingu vakaro įvykiu tapo premjerinis kūrinio „Dviejų upių daina“ („The Song of Two Rivers“) atlikimas. Dviejų dalių simfoninis projektas sukurtas kaip meninis Torunės ir Kauno partnerystės simbolis. Apie Vyslą ir Nerį – dvi upes, formavusias miestų kultūrinę, istorinę ir emocinę tapatybę, – muzikos kalba prabilo dvi kompozitorės – Magdalena Cynk ir Zita Bružaitė.
Abi kūrinio dalis – „Vysla“ („The Vistula“) ir „Neris“ („The Neris“) – atliko jungtinis Torunės ir Kauno simfoninių orkestrų kolektyvas, diriguojamas Dainiaus Pavilionio. Šis kūrinys tapo muzikiniu tiltu, sujungusiu ne tik orkestrus, bet ir miestus, jų tradicijas, skirtingas patirtis bei priminusiu, kad dialogas peržengiant valstybių sienas įmanomas ir mene.
Pagrindine sezono uždarymo programos ašimi tapo Richardo Strausso muzika. Toks repertuaro pasirinkimas liudija drąsias Torunės simfoninio orkestro menines ambicijas ir siekį nuolat kelti kartelę tiek muzikantams, tiek publikai.
Tokius sumanymus įgyvendinti padėjo tris kartus „Grammy“ apdovanojimui nominuotas Kauno miesto simfoninis orkestras. Tik sujungus abiejų kolektyvų pajėgas tapo įmanoma pirmą kartą Torunėje atlikti šiuos Richardo Strausso kūrinius.
Pirmiausia nuskambėjo Keturios paskutinės dainos, kurias įtaigiai interpretavo Iwona Hossa. Jos balso jėga, natūralumas ir santūri sceninė raiška įtraukė klausytojus į muzikinį pasakojimą apie atsisveikinimą, išėjimą ir amžinos ramybės viltį. Ši nuotaika netikėtai sugrįžo ir simfoninės poemos „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ pabaigoje. Tačiau iki tol Richardo Strausso muzika monumentaliu skambesiu užliejo visą Jordankų koncertų salę.
Kaip apie kūrinio instrumentuotę yra rašęs Romainas Rolland´as, tai tikra „orkestrinė drąsa“, reikalaujanti iš atlikėjų išskirtinio techninio meistriškumo, beveik solistų gebėjimų ir tobulo partitūros įvaldymo. Todėl Dainius Pavilionis iš pradžių dirbo su kiekvienu orkestru atskirai Kaune ir Torunėje. Galutinis rezultatas pranoko lūkesčius.
Puikiai valdydamas beveik šimto muzikantų kolektyvą, dirigentas kartu su abiejų orkestrų atlikėjais sukūrė įtaigų muzikinį pasakojimą apie žmogaus prigimtį, religiją, kūrybinę laisvę ir gamtos galią. Jam pavyko įgyvendinti Richardo Strausso sumanymą – tai, ką pats kompozitorius buvo pavadinęs „fin de siècle formos simfoniniu optimizmu, skirtu XX amžiui“.
Po šio koncerto norisi pridurti – ir XXI amžiui.
Gabriela UŁANOWSKA
Abstract
The article discusses a joint project by the Kaunas City Symphony Orchestra and the Toruń Symphony Orchestra, which became a significant example of Lithuanian-Polish cultural cooperation. It reviews the concerts held in Toruń, the symbolic expressions of partnership between the two cities, and the performance of a combined orchestra of nearly one hundred musicians that opened the 30th International Festival Nova Muzyka i Architektura (New Music and Architecture). Special attention is given to the world premiere of The Song of Two Rivers, composed by Magdalena Cynk and Zita Bružaitė, as well as to the interpretations of works by Richard Strauss. The article emphasises the power of music to become a symbol of cultural dialogue, urban partnership, and symphonic optimism for the twenty-first century.