2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo ceremoniją pradėjo unikalus meno kūrinys, sujungęs technologijas ir tradicines išraiškos priemones. Elektroninės muzikos simfonija „Didysis Čiurlys“ susiejo praeities legendas su šiuolaikiniu kūrybiškumu, įgyvendinti sprendimai ir pasirinkta simbolika pabrėžė Druskininkų gebėjimą būti kultūrine sostine, kurioje kiekvienas renginys žada tapti gyva istorija, kviečiančia mus susivienyti ir kartu brėžti naujus meno bei kultūros horizontus.
Renginį režisavo Aurimas Kamantauskas, žinomas vadinamųjų wow efektų meistras. Jo vizija sujungė keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliką ir įkvėpė sukurti įspūdingą judesio, muzikos bei vizualinio meno simfoniją. Pagrindinė mintis – paminėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines perkeliant jo kūrybą į šiuolaikinę erdvę, kur menas tampa ne tik praeities palikimu, bet ir gyva bei dinamiška kūrybine jėga.
Scenoje efektingai pasirodė lyno akrobatas, kurio „plaukiojimas“ erdvėje virš žiūrovų simbolizavo aukštumų ir kūrybinės laisvės siekį. Pagrindinis žemiškasis simbolis – lazda – scenoje įgijo daugiaprasmę reikšmę: ji tapo teptuku Čiurlionio paveikslams tapyti, rašikliu eilėms ir laiškams Sofijai rašyti ar batuta chorui diriguoti. Ši paprastutė detalė sujungė meno raišką su asmeninėmis istorijomis, tapo simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties.
Renginio choreografiją sukūrė prancūzų menininkas Sadeckas Berrabah, pelnęs tarptautinį pripažinimą – jis dirbo su tokiomis popmuzikos žvaigždėmis kaip Shakira, Chrisas Brownas ir „Black Eyed Peas“, buvo Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo choreografas. Jo idėja, įkvėpta danguje skraidančių paukščių, puikiai atspindėjo renginio dinamiką ir žaismingumą. Įspūdingas reginys, kuriame pasirodė 122 Lietuvos šokėjai, perteikė ne tik modernumo dvasią, bet ir gilų kultūrinį bei meninį paveldą. Menas – vienijanti jėga, suburianti, padedanti išreikšti kūrybinę laisvę ir vertinti bendrystę.
Scenos vizualinį pasakojimą sukūrė scenografas Naurimas Michailiukas, o istorijos interpretaciją – aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis. Muziką parašė kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers, moderniu formatu perkūręs M. K. Čiurlionio kūrybos motyvus. Visi šie kūrėjai – tiek iš Druskininkų, tiek iš užsienio – buvo taikliai pavadinti Čiurlionio paliestaisiais, kūrybiškumu ir menine išraiška sujungę skirtingas kartas bei kultūras.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad šių metų kultūros sostinės programoje numatyta daugiau kaip 350 renginių, kuriais bus siekiama ne tik paminėti istorinį palikimą, bet ir skatinti gyvą bendruomenės kultūrą bei kūrybiškumą. Renginys „Didysis Čiurlys“ tapo įspūdinga švente, kurioje Čiurlionis per simbolinį paukštį – Čiurlį – įgavo naują prasmę, pabrėžiant laisvės, kūrybiškumo ir aukštų idealų svarbą.
Renginio mastas ir technologiniai sprendimai neužgožė artimumo tradicijoms. Paskutinė, tačiau labai reikšminga detalė buvo prancūzų choreografo S. Berrabah užšifruota žinutė, kuria, su humoro prieskoniu pateikiant Čiurlionio ypač mėgtą žodį „nepyk“, raginama nebijoti ir vienytis net ir susiduriant su iššūkiais. Tai priminė, kad Lietuvos kultūros sostinė yra ne tik geografinis ar administracinis statusas, bet ir giliai meninėje, kūrybinėje, bendruomeninėje savimonėje įsišaknijęs reiškinys.