Daiva TAMOŠAITYTĖ
Spalio 1-ąją, tarptautinę muzikos dieną, kuri taip pat yra ir senjorų diena, garbingo amžiaus šviesių žmonių pilna Nacionalinės filharmonijos Didžioji salė skleidė kultūros šviesą: jie su didele pagarba klausėsi dar vieno iš daugybės koncertų, skirtų lietuvių genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Programa, kurią atliko Čiurlionio kvartetas (Jonas Tankevičius, I smuikas, Darius Dikšaitis, II smuikas, Gediminas Dačinskas, altas, ir Elena Daunytė, violončelė), Paulius Anderssonas (fortepijonas) ir Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas), buvo sudaryta iš XIX a. pabaigos – XX a. pradžios romantinių kūrinių, parašytų paties Čiurlionio ir jo mokytojų Zygmunto Noskowskio, Carlo Reinecke´ės bei Salomono Jadassohno.
Koncerto pradžioje girdėjome Z. Noskowskio Variacijas ir fugą Viotti tema styginių kvartetui. Jo klasėje, Varšuvos muzikos institute, 1897–1899 metais Čiurlionis studijavo kompoziciją. Pats Noskowskis, vienas nacionalinės simfoninės muzikos tradicijos Lenkijoje pagrindėjų, turėjo styginių kvartetą, jame griežė altu. Keturių dalių dramatiško pobūdžio kūrinį su lyrine vidurine dalimi ir finaline fuga, išsiskiriančia atsikartojančia pirmosios dalies taškuota, ryžtinga tema, Čiurlionio kvartetas pagriežė stilingai, perteikdamas aiškų kontrapunkto ir imitacijų audinį.
Toliau skambėjo taip pat keturių dalių C. Reinecke´ės Kvintetas fortepijonui ir styginių kvartetui A-dur, op. 83. Pas Reinecke´ę, vieną žymiausių to meto pianistų ir pedagogų, Čiurlionis komponavimo paslapčių mokėsi 1901–1902 metais Leipcigo karališkojoje konservatorijoje. Spalvingumu ir sudėtingumu J. Brahmso, R Schumanno ir A. Dvořáko opusams nenusileidžiantis fortepijoninis kvintetas pasižymi epiniu grožiu, pusiausvyra, klasikine struktūra.
Kruopštumo ir meistriškumo reikalaujantį kūrinį Čiurlionio kvartetas ir P. Anderssonas atliko su augančia įtampa, pakeliui išryškindamas sau būdingą virtuoziškumą ir išraiškos priemonių gausą. I dalis Lento ma non troppo – Allegro con brio po paslaptingos įžangos suspindo pakilumu, II dalis Andante con variazioni buvo jausminga ir melodinga. Interpretacija pasižymėjo geru garso santykiu ir suvienodintais fortepijono ir styginių štrichais, kas ypač gerai buvo girdima III dalyje Intermezzo. Alegretto. Labai gražiai skambėjo fortepijono partijos žėrintys pasažai, faktūros skaidrumas ir kokybiška, sukaupta akordika niekur negožė styginių, palaikė garsinę pusiausvyrą. Per visas dalis auginama siužetinė linija baigiamojoje IV dalyje Finale: Allegro con spirito – Più mosso pasiekė minties kulminaciją ir kaustė dėmesį gražiomis besimainančiomis harmonijomis.
Antroje koncerto dalyje Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll (VL 83) kvartetas pagriežė labai sklandžiai ir brandžiai. Žinoma, daug metų kūrinį savo programoje turintis kolektyvas yra jį apmąstęs iki mažiausių detalių, bet interpretuojamas jis niekada nenusibosta, įgauna vis grakštesnę formą ir atskleidžia vis dvasingesnes gelmes. Savo tikslu išsikėlęs Čiurlionio kūrybos sklaidą, kvartetas 2025 metais jo muziką griežia visame pasaulyje – nuo Skandinavijos iki Taivano ir Japonijos.
Vakarą užbaigė S. Jadassono Sekstetas fortepijonui 4 rankoms ir styginių kvartetui G-dur, op. 100. Pas Jadassoną Čiurlionis Leipcige mokėsi kontrapunkto. Sekstetas – trijų dalių skambus, sklandus romantinis kūrinys, retai atliekamas, nors labai išraiškingas ir tikslios formos. Forma neįprasta, ir klausantis fortepijono partijos, atliekamos P. Anderssono ir A. Žvirblytės, kūrinys žėrėjo beveik kaip fortepijoninio koncerto žanro atspindys.