Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, visoje Lietuvoje vyksta daug tai progai skirtų renginių. Juos organizuoja ir muzikos mokyklos. Balandžio 12 d. Kauno filharmonijos Mažojoje salėje Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai skambino Čiurlionio kūrinius, buvo pristatyti du kompozitoriaus natų leidiniai – „Albumas jaunimui I“ ir „Albumas jaunimui II“. Kalbamės su renginio organizatore ir abiejų albumų sudarytoja mokytoja eksperte Aušra Kučinskienė.
– Koncerte skambėjo tik Čiurlionio kūriniai, atliekami įvairių klasių mokinių. Bet žinome, kad Čiurlionis nėra patogus skambinti besimokančiam jaunimui. Kaip atrinkote kūrinius ir kaip sekėsi pasirengti koncertui?
– Iš tiesų, Čiurlionio muzika nėra lengva mokyklinio amžiaus pianistams. Juk kompozitorius nerašė kūrinių, skirtų pedagoginiam repertuarui, kai kurios vietos nepatyrusiems atlikėjams nėra patogios. Kita vertus, nebuvo sunku sudaryti koncerto programą – Fortepijono skyriaus kolegėms ir jų mokiniams pasiūliau tuos kūrinius, kuriuos ketinau sudėti į būsimus natų leidinius. Tai patys vertingiausi ir populiariausi jaunystės metų opusai.
Mūsų mokyklos moksleiviai kuo puikiausiai pasiruošė koncertui. Neabejotina, be kruopštaus Fortepijono skyriaus mokytojų darbo nebūtų to įvykę. Nuoširdžiai dėkoju kolegėms Ritai Kigienei, Ritai Juknevičienei, Elenai Muntrimienei, Jurgai Varnaitei, Jūratei Svidinskienei, Žizelei Romualdai Laurynienei, Ilonai Pakėnienei, Laimai Baršauskienei, Zitai Juciuvienei, taip pat Živilei Elzbutienei – už įtaigų meninį skaitymą. Visų vardu dėkoju mokyklos direktoriui Arūnui Kigui už visokeriopą palaikymą ir paramą šiam neeiliniam renginiui.
– Koncerte buvo pristatyti du Jūsų parengti Čiurlionio kūrinių natų leidiniai pavadinimu „Albumas jaunimui“ (analogija su Šumano rinktine…). Kaip kilo jų idėja, kokius kūrinius ir jų redakcijas pasirinkote? Ir apskritai ką galite pasakyti apie Čiurlionio kūrinių redakcijas ir jų pritaikymą muzikos mokykloms?
– Idėja parengti Čiurlionio kūrinius, skirtus muzikos mokyklų jauniesiems pianistams, kilo labai seniai, tačiau prisiliesti prie genijaus kūrybos nėra labai drąsu… 1981 m. prof. Vytautas Landsbergis parengė moksleivių repertuarui skirtą leidinį „Sėjau rūtą“. Mano nuomone, kai kurie ten esantys kūriniai moksleiviams per daug sudėtingi arba nepakankamai ryškūs, turint mintyje koncertinį repertuarą. 1996 m. muzikologas dr. Darius Kučinskas išleido rinktinę „Pjesės fortepijonui“. Joje – pirmą kartą publikuoti ankstyvojo laikotarpio kūriniai, kai kurie Čiurlionio nebuvo iki galo baigti.
Pedagoginis repertuaras turi savo specifiką – reikia, kad mokiniams viskas būtų suprantama ir patogu skambinti. Čiurlionis, kaip ir Bachas, užrašydavo tik natas, nežymėdavo dinamikos, artikuliacijos, tempo nuorodų, aplikatūros ir kitų dalykų. Be jų mokiniams skambinti labai sudėtinga, todėl kilo idėja pagal išlikusius Čiurlionio rankraščius parengti tokią redakciją, kuri leistų mokiniams greičiau ir lengviau išmokti kūrinius, o mokytojams būtų paprasčiau dirbti su šiuo repertuaru, kuriame yra nežinomų, dar niekada neatliktų opusų. Taigi, visos nuorodos ir ženklai sužymėti, ir tai yra mano redakcija. Abiejuose leidiniuose rasite 41 kūrinį.
Kadangi pedagoginį darbą dirbu ne vieną dešimtmetį, parinkau pačius populiariausius ir gražiausius, laiko išbandytus kūrinius, patinkančius ir mokiniams, ir mokytojams. Antrasis atrankos kriterijus – kad tai būtų pačios vertingiausios Čiurlionio kompozicijos, nes ne paslaptis, jog kiekvieno net ir labai talentingo kompozitoriaus kūryboje yra ne tokių brandžių kūrinių. Trečias kriterijus – kad juos visus realiai galėtų pagroti tiek jaunesni, tiek vyresni mokiniai. Rinkausi ankstyvosios Čiurlionio kūrybos pavyzdžius, sukurtus maždaug iki 1906 m. Tik iš dalies pritariu nuomonei, kad ankstyvieji kompozitorių darbai neturi didesnės meninės vertės – atpažinti genijų kartais pavyksta net ir ankstyvuoju jo kūrybos laikotarpiu. Taip nutiko ir su Čiurlionio kūriniais fortepijonui.
– Leidinyje prie kiekvieno kūrinio pateikta informacija, kada ir kur jis sukurtas, taip pat naudojama nauja Čiurlionio kūrinių numeracija (DK). Kuo ji ypatinga?
– Kūriniai identifikuojami pagal naujausią Čiurlionio kūrybos katalogą, kurį parengė muzikolosgas Darius Kučinskas (šiais metais išleido Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Jame suregistruoti visi šiuo metu žinomi Čiurlionio tiek baigti, tiek nebaigti kūriniai. Jie išdėstyti pagal kūrybos metus, tad susigaudyti naujoje numeracijoje nesudėtinga – kuo didesnis skaitmuo, tuo vėliau sukurta kompozicija.
– Jūsų surengtas koncertas ir išleisti leidiniai yra tiesioginė kvalifikacijos tobulinimo priemonė. Ne paslaptis, kad kvalifikacijai tobulinti kartais prigalvojama visokių priemonių, kurių tikslingumas yra labai abejotinas. Gal turite minčių, kaip pagerinti šį procesą?
– Be abejonės, leidinių redagavimas, jų išleidimas yra vienas iš kvalifikacijos tobulinimo rodiklių. Tokią veiklą pastebi ir kolegos, ir mokyklų vadovai, iš dalies ir miesto ar šalies kvalifikacijos tobulinimo įstaigų darbuotojai. Klaipėdoje ar Vilniuje pedagogai nuolat dalyvauja įvairiuose kursuose, atvirose pamokose, seminaruose, koncertuose, į kuriuos atvyksta lektoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Deja, Kaune to labai pasigendu. Negaliu pasakyti, kad čia niekas nevyksta, bet tiek, kiek vyksta – tikrai per maža. Galbūt trūksta organizatorių veržlumo, didesnės iniciatyvos, aiškesnio tikslo, dėl ko tai daroma, bet kartu irdidesnio pedagogų domėjimosi, noro tobulėti.
– Jūsų pedagoginė veikla labai ryškiai matoma Lietuvoje. Ją liudija Jūsų parengti leidiniai „Pianisto pradžiamokslis“, „Pianisto chrestomatija“, „Geriausios lietuviškos pjesės fortepijonui“, Leono Povilaičio, Sauliaus Jonkaus, Čiurlionio kūrinių rinktinės, taip pat Jūsų parengtų mokinių pasiekimai – šalies ir tarptautinių konkursų laurai. Turite savo mokymo metodiką, kurią sėkmingai taikote jau daugiau kaip 40 metų. Ką galėtumėte pasakyti apie Lietuvos fortepijono pedagogikos situaciją ir jos perspektyvas?
– Pedagoginiam repertuarui skirtų kūrinių leidyba, bet pirmiausia jų ieškojimas, parinkimas, o ypač redagavimas – man didžiulis džiaugsmas šalia kasdieninio pedagoginio darbo. Lietuvoje natas leidžia Muzikos informacijos centras ir Kompozitorių sąjunga, tačiau Lietuvai reikėtų bent vienos kokybiškai natas leidžiančios leidyklos, kuri patenkintų mokinių ir mokytojų poreikius, padėtų muzikos mokyklų ir kitoms bibliotekoms atsinaujinti, pasipildyti naujais moderniais leidiniais. Deja, kol kas tai utopija. Ne paslaptis, kad leidyba įmanoma tik kaip hobis, todėl norinčių užsiimti šia veikla neatsiranda. O juk skambinti iš 40–50 metų senumo (dar sovietmečiu išleistų) natų arba kopijuotų puslapių nėra malonu nei mokiniams, nei mokytojams. Juolab kad gyvename technologijų amžiuje!
Lietuvos fortepijono pedagogikos situacija nėra kitokia nei visame pasaulyje. Ši sritis, deja, jau ne vieną dešimtmetį išgyvena saulėlydį, tiek aukštosios, tiek vaikų muzikos mokymo įstaigos sulaukia labai mažai norinčiųjų mokytis. Manau, kad tam nemenką įtaką daro XXI a. pokyčiai, pirmiausia vartotojiškumas ir noras lengvai, greitai visko pasiekti. Bet juk išmokti groti kokiu nors instrumentu taip paprastai, kaip sudalyvauti kokiame vakarėlyje, nepavyksta, reikia daugybės valandų, net metų kruopštaus darbo, begalinės kantrybės. Mokykloje yra programos, vertinimai, atsiskaitymai, todėl neišeina mėgautis tik procesu. Nekantrieji, ilgai nesulaukę rezultato, imasi kitos, lengvesnės, veiklos.
Daugelį metų stebint pasaulyje vykstančius konkursus (tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų profesionalų) matyti, kad jų lygis vis dar kyla! Nesuvokiamo talento vaikai tiesiog užburiamai ir tobulai skambina suaugusiųjų programas! Iš kitos pusės – besimokančiųjų, studijuojančiųjų muzikos atlikimą ar pedagogiką kasmet vis mažiau, o tie, kurie renkasi šią sritį, deja, neturi tinkamo pasirengimo ir neretai stokoja paprasčiausių muzikinių gabumų.
Prieš 50–60 metų mokiniai po pagrindinės mokyklos pamokų lankydavo tik vieną papildomojo ugdymo įstaigą, o dabartiniai vaikai – po 3–5 mokyklas ar būrelius (sporto, dailės, šokio ir t. t.). Tėveliai dažnai nepamatuoja vaikų galimybių, todėl mokiniai yra nuolat pervargę, dažnai serga… Daugelyje miestų muzikos mokyklų programų reikalavimai itin aukšti, orientuoti į profesionalo karjerą ir tik dalis mokinių sugeba juos įveikti. Visi kiti praranda muzikavimo malonumą. Manyčiau, kad jau seniai laikas būtų peržiūrėti programas ir reikalavimus. Turiu idėjų, kaip būtų galima parengti šiuolaikinių vaikų poreikius atliepiančias tinkamas programas, kad jie mokytųsi su džiaugsmu.
– Ačiū už pokalbį!
Kalbino Darius KUČINSKAS