Tomas BAKUČIONIS
KARTOS, ŽENGIANČIOS PRO ŠVIESOS DURIS
Paskutinėmis kalendorinio rudens dienomis Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla surengė baigiamuosius Čiurlionio jubiliejinių metų koncertus žymiausiose Vilniaus koncertų salėse, taip su visa muzikine visuomene paminėdama ir mokyklos įkūrimo 80-metį.
Lapkričio 21-ąją LVSO koncertų salės scenoje pasirodė mokyklos chorai, simfoninis orkestras, smuikininkų ansamblis ir solistai, o prie dirigento pulto visą pirmąją koncerto dalį keitėsi skirtingų kartų alumnai – nuo jauniausio Mariaus Rinkevičiaus iki Juliaus Geniušo. Koncertas „Menų pašaukti. Laiko akordai“ prasidėjo netradiciškai – nuo trumpo metražo filmo, kuriame rodoma, kaip naktį po tuščius mokyklos koridorius ir auditorijas vaikšto septintokas Teodoras Lipčius, pasakodamas savo kaip čiurlioniuko potyrius, išgyvenimus, nepaprastą santykį su šia ypatinga mokymo įstaiga. Tada paima savo violončelę ir užgroja – pasigirsta „Beauštanti aušrelė“, netradicinė Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos versija, o prie jo solo ekrane po kelių minučių jau gyvai scenoje prisijungia mokyklos choras ir orkestras, diriguojami Mariaus Rinkevičiaus.
Toliau visa pirmoji koncerto dalis sukosi kaip spalvingas kaleidoskopas, o publikos entuziazmą kaitino mokinių solistų ir orkestro meistrystė. Svarbu paminėti faktą, kad šią koncertinę programą orkestras parengė vos per kelias savaites, tik ką grįžęs iš labai sėkmingų gastrolių Nyderlanduose ir Lenkijoje. Ten buvo atliekami visiškai kiti kūriniai, todėl, kaip sakė direktoriaus pavaduotoja Eglė Čobotienė, bičiuliai lenkai niekaip negalėjo atsistebėti, kad vos po kelių savaičių mokyklos orkestras jau grieš naują programą prestižinėje Vilniaus koncertų salėje. Šį faktą paminėjau todėl, kad po „Beauštančios aušrelės“ skambėjo Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams su orkestru, o šis kūrinys savo visapusišku sudėtingumu vertas geriausių pasaulio orkestrų ir ryškiausių solistų. Šįkart solistės buvo Aurelija Vanagaitė ir Liepa Kuzmaitė, jos su orkestru skambino koncerto I dalį Allegro ma non troppo, dirigavo Julius Geniušas.
Dar viena prasminga detalė: koncertui buvo specialiai padaryta batuta, kurią iškilmingai, apeigiškai perimdavo prie pulto atėjęs dirigentas iš prieš tai dirigavusiojo. Julių Geniušą pakeitė Karolis Variakojis, o su juo į sceną įžengė mokyklos vienuoliktokas smuikininkas Rokas Diržys, jis griežė Camille´io Saint-Saënso Introdukciją ir Rondo Capriccioso, op. 28, – vieną efektingiausių ir virtuoziškiausių kūrinių iš smuikininkų repertuaro.
Sunku būtų išskirti kurį nors pirmosios dalies pasirodymą, nes visi kūriniai atstovavo skirtingiems stiliams, epochoms, tačiau Jono Mikeliūno sugrotas Emmanuelio Séjourné Koncertas marimbai ir styginių orkestrui (skambėjo virtuoziška III dalis, dirigavo Juozas Mantas Jauniškis) sukėlė tikrą publikos furorą. Marimba – savitas, egzotiškas užburiančio tembro instrumentas, o Jono Mikeliūno rankose keturios lazdelės sukūrė ne tik nuostabų virtuozinį „šou“, bet ir plačią dinaminę, spalvų paletę. Galbūt arfa mūsų ausims skamba ne taip egzotiškai kaip marimba, ją mes labiau įpratę matyti ir girdėti negarsiai skambančią kažkur simfoninio orkestro užnugaryje, tačiau Linės Lipnickaitės pasirodymas su Gabrielio Pierné Koncertine pjese arfai ir orkestrui, op. 39 (dirigavo Robertas Šervenikas), buvo ne ką mažiau ryškus ir efektingas kaip ir prieš tai grojusių solistų.
Smuikininkų ansamblis, kuriame griežia 5–7 klasių mokiniai, yra vienas seniausių mokyklos instrumentinių kolektyvų, įkurtas dar XX a. 7-ame dešimtmetyje legendinio smuiko ir alto pedagogo šviesaus atminimo Tado Šerno. Iš mokyklinių metų pamenu, kad šio ansamblio nariai anais laikais malonybiškai vadinti šerniukais, ir tai buvo suprantama kaip tam tikro prestižo sąvoka, nes juk pas Šerną grieždavo gabiausieji, kurie tada nuolatos pasirodydavo televizijos laidoje „Do-Re-Mi šalyje“. 1987–2007 m. ansambliui vadovavo Andrius Krevnevičius, nuo 2007 iki 2010 m. – Eglė Čobotienė (pati buvusi šerniukė), o nuo 2010-ųjų – Artūras Šilalė. Smuikininkų ansamblis turi ne tik gražią istoriją, bet ir atlieka svarbią ugdomąją misiją puoselėdamas ansamblinio muzikavimo įgūdžius ir sykiu ruošdamas jaunuosius smuikininkus didžiajam orkestrui.
Pirmosios dalies pabaigai smuikininkų ansamblis ir simfoninis orkestras, diriguojami Artūro Šilalės, pagriežė M. K Čiurlionio Preliudą b-moll ir A. Vivaldi Koncerto smuikui ir orkestrui G-dur I dalį (T. Petrikio aranžuotė). O visą pirmąją koncerto dalį vainikavo prie orkestro prisijungę mokyklos chorai su nuostabaus grožio Césaro Francko giesme „Panis angelicus“ iš Mišių, op. 12, Broniaus Kutavičiaus daina „Nebeužtvenksi upės bėgimo“ (Maironio eilės) ir Čiurlionio harmonizuota liaudies daina „Dainų dainelė“. Orkestrui ir chorams dirigavo Martynas Stakionis, Jaunius Šakalys, Martynas Staškus.
Įspūdingos trukmės pirmoji koncerto dalis prabėgo kažkaip greitai, o klausytojai atsistodami ir entuziastingai plodami išreiškė padėką visų pirma tiems, kurių dėka šie ypatingi kolektyvai ir nuostabūs solistai tą vakarą pasirodė prestižinėje scenoje. Plojo mokyklos mokytojams Gabrielei Kondrotaitei ir Jurgiui Aleknavičiui, Rūtai Lipinaitytei-Savickienei, Zenonui Bagavičiui ir Džiugui Daugirdai, Daivai Šlyžienei, chorų vadovams Romualdui Gražiniui, Jauniui Šakaliui, Saulei Kriščiūnaitei, Eglei Ganusauskienei, Gitanai Trimirkaitei, simfoninio orkestro vadovui Martynui Staškui ir orkestro mokytojams Juozui Mantui Jauniškiui, Ingai Gylytei, Tomui Savickui, Tomui Ramančiūnui, Dariui Stoskeliūnui, Vitui Vidz-
beliui.
Antroje jubiliejinio koncerto dalyje laukė intriga – specialiai šiai progai Laimio Vilkončiaus sukurta oratorija „Durys ten šviesai atvertos“ simfoniniam orkestrui, chorui ir skaitovui (Erikos Drungytės eilės). Premjerinį kūrinį atliko mokyklos simfoninis orkestras, mokyklos chorai ir choras „Aidija“, diriguojami orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Martyno Staškaus, Čiurlionio laiškus skaitė pats kompozitorius L. Vilkončius. Turint omenyje tai, kad oratorija yra 10 dalių ir trunka apie 50 minučių, vertėtų vėl priminti, kad ją orkestras parengė per tas kelias savaites po minėtų gastrolių Nyderlanduose ir Lenkijoje.
Naujojo opuso partitūra ganėtinai sudėtinga (ne paslaptis – tonacijos su šešiais bemoliais net ir patyrusiems orkestrantams būna galvos skausmas), joje esama ir paties Čiurlionio kūrinių – giesmės „Viešpaties angelas“, dainos „Beauštanti aušrelė“, kelių fortepijoninių preliudų – citatų. Visi kompozitorių pažįstame kaip puikų melodistą ir gražių, lengvai įsimenamų dainų autorių, tačiau oratorijos žanras labai specifinis, iš atlikėjų reikalaujantis daug triūso bei rimto pasirengimo. Manau, kad rezultatas pranoko visus lūkesčius: puikus, profesionalus atlikimas, pasiektas per maksimaliai trumpą laiką.
Jubiliejinę dirigentų alumnų batutą saugoti iki kitų jubiliejinių metų priėmė mokyklos direktorius Dainius Numgaudis.
Pabaigai, kaip ir dera iškilmingam renginiui, nuskambėjo gražūs padėkos žodžiai mokyklos pedagogams ir direktoriui iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės lūpų. Ministerijos padėkos raštai buvo įteikti mokyklos mokytojams: istorikui ir poetui Albinui Galiniui, dailininkui ir ilgamečiam Dailės skyriaus vadovui Romualdui Karpavičiui, baleto mokytojai, baletmeisterei Giedrei Zaščižinskaitei-Keblienei ir ilgamečiam mokyklos choro vadovui Romualdui Gražiniui. Beje, ministrė paskelbė, kad pasirašė įsakymą dėl Dainiaus Numgaudžio skyrimo į Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos direktoriaus pareigas antrai penkerių metų kadencijai. Šiais neramiais laikais, kai visuomenė neretai be pagrindo gąsdinama visokiais „užvaldymais“ ir grėsmėmis bei turint omenyje, kokie gražūs pokyčiai vyko mokykloje pastaruosius penkerius metus, tai buvo išties geriausia to vakaro žinia mokyklos bendruomenei. Šviesos durys plačiai atvertos ir Čiurlionijos metai tęsiasi. Telieka palinkėti, kad visi sveiki, drūti ir po taikiu dangumi sulauktume kito Čiurlionijos jubiliejaus.
„ALUMNI GRANDI“
Į tradicinius „Alumni grandi“ koncertus buvusieji čiurlioniukai kaip paukščiai iš įvairių kraštų sulekia drauge pamuzikuoti, tačiau jubiliejiniais metais ir šis koncertas buvo ypatingas. Lapkričio 30-osios popietę į Nacionalinės filharmonijos salę buvo „suskridęs“ neregėtai gausus būrys alumnų.
Koncertas prasidėjo M. K. Čiurlionio Styginių kvartetu c-moll (VL83), jį atliko net 14 mokyklos alumnų. I dalį griežė Čiurlionio kvartetas – Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas) ir Elena Daunytė (violončelė). II kvarteto dalies interpretaciją perėmė medinių pučiamųjų kvintetas – Giedrius Gelgotas (fleita), Antanas Taločka (klarnetas), Linas Šalna (obojus), Andrius Puplauskis (fagotas), Gediminas Abaris (valtorna; jis ir aranžuotės autorius). III kvarteto dalis suskambo vėl kitaip, atliekama varinių pučiamųjų kvinteto – Kristijono Sakalausko (trimitas), Gyčio Vaitiekūno (trimitas), Igno Filonovo (trombonas), Gedimino Abario (valtorna) Danieliaus Patriko Kišūno (tūba), aranžuotės autorius – ilgametis mokyklos mokytojas Antanas Ladyga.
Visų alumnų kūrybiniai keliai labai skirtingi, jie nusidriekę į įvairias šalis ir įvairius muzikos kolektyvus bei įstaigas. Smuikininkas, LMTA profesorius Jonas Tankevičius nuo studijų laikų griežė prof. Sauliaus Sondeckio įkurtame Lietuvos kameriniame orkestre, nuo 1991-ųjų yra Čiurlionio kvarteto narys, nuo 1996-ųjų – kvarteto primarijus. Darius Dikšaitis – prof. Ingridos Armonaitės ir prof. Raimundo Katiliaus mokinys, bent kelių tarptautinių konkursų laureatas, Čiurlionio kvartete griežia nuo 1996-ųjų. Altininkas Gediminas Dačinskas – prof. Petro Radzevičiaus mokinys. Jauniausia kvarteto narė violončelininkė Elena Daunytė – Ramutės Kalnėnaitės ir a. a. Romano Armono auklėtinė. Elena kartu su seserimis, taip pat čiurlioniukėmis arfininke Joana, fleitininke Vita Marija ir smuikininke Kotryna Ugne, susibūrė į šeimyninį ansamblį „Regnum musicale“, jis antroje koncerto dalyje pagrojo Fausto Latėno Pasadoblį. Apie seseris Daunytes ir jų muzikinį kelią galima būtų parašyti atskirą apysaką. 1995-aisiais tragiškai žuvus jų tėčiui rašytojui Vaidotui Dauniui, penkis vaikus (4 dukras ir sūnų Augustiną) vienai teko užauginti jų mamai smuikininkei Raimondai Daunienei. Prisiminkime, kokie sudėtingi Lietuvos kultūrai ir švietimui buvo 1995–2000 metai, todėl visų pirma mamai seserys yra dėkingos už savo sėkmingus muzikinius kelius.
Dar vienas šeimyninis ansamblis – „Andersson duo“. Trečios kartos pianistas Paulius Anderssonas ir smuikininkė Julija Andersson kartu muzikuoja nuo 2014-ųjų, o šie metai duetui buvo itin sėkmingi – jie tapo prestižinio konkurso „Pinerolo e Torino Città metropolitana“ nugalėtojais. „Andersson duo“ alumnų koncerte atliko bene labiausiai smuikininkų ir pianistų duetų mėgstamą populiarią Cćsaro Francko Sonatą smuikui ir fortepijonui A-dur (I, II d.).
Gražus būrys alumnų grįžta į savo gimtąją mokyklą ir čia mokytojauja. Čiurlioniukė violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė 1975 m. stodama į Maskvos konservatoriją svajojo patekti pas legendinį Mstislavą Rostropovičų, tačiau sovietų valdžia už disidentinę veiklą žymųjį muziką ištrėmė, todėl studijas ji tęsė pas prof. Stefaną Kaljanovą. Tačiau koncerte Ramutė Kalnėnaitė atliko būtent M. Rostropovičiaus kūrinį „Study-Caprice“, atskleidžiantį violončelės technines virtuozines galimybes. Kūrinio natos daugelį metų buvo dingusios ir tik po kantrių paieškų jau po didžiojo violončelininko mirties Ramutei pavyko jas rasti. R. Kalnėnaitė po studijų Maskvos konservatorijoje 1983-aisiais grįžo į mokyklą ir čia iki šiol dėsto, išugdė gausų būrį violončelininkų. Į mokyklą dirbti pedagoginio darbo taip pat grįžo valtornininkas Gediminas Abaris, klarnetininkas Antanas Taločka, pianistai Albina Šikšniūtė, Aleksandra Žvirblytė ir jos sūnus Paulius Anderssonas, Vaida Liucija Kirvelytė, Eglė Jurkevičiūtė-Navickienė, Aidas Puodžiukas, smuikininkė Rusnė Mataitytė ir daugelis kitų. Tiksliai neskaičiavau, bet bent jau Muzikos skyriuje ne mažiau kaip pusė mokytojų yra mokyklos auklėtiniai.
Mokyklos alumnų kūrybinė veikla atspindi ir įvairiapusišką ugdymo procesą, ir turiningas mokyklos ugdymo programas. Antroje koncerto dalyje pasirodė net du fortepijoniniai trio – „FortVio“ (Indrė Baikštytė, Ingrida Rupaitė, Povilas Jacunskas), kurie atliko Joaquíno Turinos Fortepijoninio trio Nr. 2 dvi dalis, bei „Kaskados“ (Albina Šikšniūtė, Rusnė Mataitytė, Edmundas Kulikauskas), pagroję Johanneso Brahmso Fortepijoninio trio Nr. 1 finalą. Abu ansambliai yra šio žanro meistrai, pelnę pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: „Kaskados“ dar 2002 m. tapo prestižinio IX tarptautinio J. Brahmso kamerinių ansamblių konkurso Austrijoje nugalėtojais, „Fort
Vio“ 2006 m. tame pačiame konkurse iškovojo III vietą, taip pat yra dar kelių tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtojai.
Pirmąją koncerto dalį užbaigė ypatingas numeris, nes išgirsti Čiurlionio „Miške“, atliekamą dviejų arfų, buvo visiškas netikėtumas, įrodęs, kad paslaptingoji arfa ne tik tykiai skimbčioja didelio orkestro galiorkoje, bet yra ir spalvingas solinis instrumentas. Tarsi miško laumės žaliomis suknelėmis pasidabinusios arfininkės Aistė Baliunytė-Dailidienė ir jos jau buvusi mokinė Giedra Julija Tutkutė – abi čiurlioniukės. Įdomu tai, kad Aistė dviem arfoms meistriškai pritaikė dirigento Jono Aleksos aranžuotę, skirtą dviem fortepijonams.
Koncerto finalas buvo tikra pianistų fiesta. Net 12 alumnų kartu su Martyno Stakionio diriguojamu Alumnų kameriniu orkestru atliko Johanno Sebastiano Bacho (kurio 340 metų jubiliejų 2025-aisiais taip pat minėjome) Koncertą keturiems klavyrams ir orkestrui. Pirmąją Koncerto dalį Allegro skambino Guoda Gedvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Daumantas Kirilauskas ir Aidas Puodžiukas, antrąją Largo – Sonata Alšauskaitė, Vaida Liucija Kirvelytė, Eglė Jurkevičiūtė-Navickienė ir Gabrielė Kondrotaitė, trečiąją Allegro – Mūza Rubackytė, Petras Geniušas, Jurgis Karnavičius, ir Andrius Žlabys. Šis Allegro kažkaip spontaniškai tapo tokiu virtuoziniu Presto, kad mokyklos direktorius Dainius Numgaudis prisipažino: „Klausiau sulaikęs kvėpavimą.“
Tiesą sakant, visas koncertas praūžė tarsi vienu atsikvėpimu, scenoje keičiantis muzikos stiliams ir atlikėjams, kaip per tuos 80 metų keitėsi mokyklos mokinių kartos, bet liko nepakitęs ir nepavaldus laikui bei santvarkoms svarbiausias dalykas – čiurlioniuko genas.
Abstract
The jubilee year of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis was marked by two significant concerts organised by the National M. K. Čiurlionis School of Arts in Vilnius, also celebrating the school’s 80th anniversary. The first concert, Called by the Arts. Chords of Time, presented the school’s choirs, symphony orchestra, violin ensemble and young soloists, while the conductor’s podium was shared by several generations of alumni. The programme combined works by Čiurlionis with pieces from the international repertoire and culminated in the premiere of Laimis Vilkončius’s oratorio Doors Opened to the Light, written especially for the jubilee celebrations.
A second concert, Alumni grandi, brought together an exceptionally large number of former students who returned from different countries to perform chamber music in the National Philharmonic. The programme included works by Čiurlionis, César Franck, Joaquín Turina, Johannes Brahms and Johann Sebastian Bach, performed by distinguished Lithuanian musicians who began their artistic journeys at the school.
Together these concerts revealed the artistic continuity of the Čiurlionis School and the enduring cultural identity often described as the “Čiurlionis student’s gene” – a shared creative spirit that unites generations of musicians and continues to shape Lithuanian musical culture.