Nuo Tirkšlių per Lietuvą…
Vytauto Klovos kūrybos atlikimo aidai
Vaclovas JUODPUSIS
Į praeitį nusiyrė 2026-ųjų pirmasis pusmetis, kuris ir prie Latvijos prigludusiam Mažeikių rajonui su šių metų Lietuvos mažąja kultūros sostine Tirkšliais gaivino mūsų kultūrinę atmintį. Galima tik pasidžiaugti, kad ne tik Tirkšliai, bet ir kitos Mažeikių rajono seniūnijos nuolat kvietė gyventojus pabendrauti su muzika. Tai guodė ir šių eilučių autoriaus jausmus, nes mokama įtaigiai prisiminti ir visiems priminti, ko šis kraštas turtingas. O turtingas ir dėl to, kad į gyvenimą išleido daugybę įžymių meno kūrėjų ir atlikėjų, puikių muzikinio gyvenimo darbininkų. Tarp jų – kompozitorius, dirigentas ir vargonininkas Konradas Kaveckas, kurio 120-osios gimimo metinės praėjusių metų lapkritį buvo paminėtos Tirkšlių kultūros centre ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje. O sausio 31-ąją, dalyvaujant operos solistui Vaidui Vyšniauskui ir jam talkinusioms solistėms Salomėjai Petronytei, Robertinai Matulytei, Beatričei Vyšniauskaitei, koncertmeisterei Olgai Eleonorai Taškinaitei ir, kaip vedėjai, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentei profesorei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei, šioje šventovėje įvyko iškilus koncertas „Dedikacija atminčiai“, kuriuo 100-ųjų gimimo metinių proga buvo pagerbtas muzikos teoretikas ir kompozitorius Vytautas Klova. Ir tai nebuvo vienintelis šio muziko kūrybos sugrįžimas į gimtinę. Vasario 9 d. Tirkšlių kultūros centre buvo parodyta Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės su šios aukštosios mokyklos ugdytiniais, tarptautinių konkursų laureatais parengta teatralizuota programa „Vytauto Klovos kūrinių pastišas“. Ją papuošė ne tik fragmentai iš Klovos operų, bet ir originalios bei išplėtotos lietuvių tautinės dainos.
Jau senokai Tirkšlių kultūros centras planavo birželio 27-ąją paminėti Petrines, paminėti gražiame šio miestelio pušyne, kur susitelkiama ypatingomis progomis. Tai ir mane sugundė nuvykti, nes turiningoje dienos programoje buvo numatytas ir „Lietuvos“ ansamblio pasirodymas „Dedikacija atminčiai“ su Klovos kūrinių programa. Taigi, vykdamas pro Viekšnius prisiminiau savo tėvą Petrą, mintyse praskriejo ir per gyvenimą sutikti šį vardą turėję ir turintys muzikai – operos solistas, režisierius ir kompozitorius Oleka, dirigentas Bingelis, violončelininkas ir dirigentas Armonas, altininkas Radzevičius, smuikininkas Kunca, saksofonininkas Vyšniauskas ir kiti, o ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kanauninkas dr. Smilgys. Kaip ir kiekviena iškilesnė Tirkšlių šventė, taip ir ši prasidėjo šv. Mišiomis, šventovės lankytojai galėjo pasidžiaugti ir čia eksponuojamais įspūdingais Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazijos mokinių dailės darbais parodoje „Mano bažnyčia vyskupijos 100-metyje“ (vadovė – dailės mokytoja Edita Baltrušaitienė).
„Lietuvos“ ansamblio pasirodymo su Vytauto Klovos kūrinių programa Tirkšlių pušyne laukė daugiatūkstantinė minia, be to, pušų pavėsyje buvo galima pasigrožėti tenykščių tautodailininkų darbais. Tarp susirinkusiųjų buvo ne tik tirkšliškių, bet ir žmonių iš Mažeikių krašto. Malonu buvo čia sutikti visur suspėjantį chorų dirigentą Ričardą Grušą su žmona, svečių iš tolimesnių miestų, valdžios atstovų. Taigi, ansamblio programa (meno vadovas Giedrius Svilainis) leido tik mažyčiu rakursu pažvelgti į Klovos milžinišką, sunkiai aprėpiamą, labai gausų kūrybinį palikimą ir išgirsti kai kuriuos jo kūrinius chorui, kanklių orkestrui, birbynių kvintetui, solistams. Diriguojant Egidijui Kaveckui nuskambėjo ir kai kurie fragmentai iš operos „Pilėnai“, kurią kompozitorius sumanė ir pradėjo kurti vos tik baigęs studijas ir galvojęs tobulintis Peterburgo konservatorijos aspirantūroje. Tačiau tenykštis kompozicijos profesorius Viktoras Vološinovas, išgirdęs frazę „geriau mirtis, negu vergovė“, tos operos nepatarė kurti. Bet Klova jo nepaklausė, grįžęs į Lietuvą su ypatingu užsidegimu, talkinant libreto autoriui Jonui Mackoniui, kūrė „Pilėnus“. Trisdešimtmečio kompozitoriaus opera Lietuvos operos ir baleto teatre Vilniuje rampos šviesą išvydo prieš 70 metų – 1956-ųjų liepos 1 d. (režisierius J. Gustaitis, dirigentas I. Altermanas, dailininkas J. Jankus). Po sėkmingos premjeros, 1957 metais „Pilėnai“ buvo parodyti Maskvoje (Didžiojo teatro filiale), šiame mieste opera skambėjo ir 1986 metais, o 1958 metais – Leningrade, 1988 metais – Varšuvoje. 1994 m. „Pilėnus“ pastatė ir Čikagos Lietuvių opera. Klovos „Pilėnai“ buvo parodyti įvairiose Lietuvos vietovėse, Trakų pilyje, 1967 metų vasarą nuskambėjo ir Klovos gimtųjų Tirkšlių pušyne, kur Pilėnų pilis pleškėjo tikra ugnimi.
Birželio 27-osios popietę Tirkšlių pušyne skambėjo „Pilėnų“ fragmentai – Eglės ir Mirtos duetas, scena ir choras su Ulricho ariozo, Svečių scena su choru, Choras, Rečitatyvas ir duetas, Rūtenio arija, Šokis ir Ūdrio arija. Tarp šių nepamirštamų ir skambių fragmentų atlikėjų buvo Smiltė Murencevaitė-Janušienė, Gintarė Kulikauskytė, Ignas Ščesnulevičius, Martynas Žukauskas, Jevgenijus Kovalčukas, Domas Saulevičius. Taigi, buvo be galo malonu, kad „Lietuvos“ ansamblis pajuto ir ryžosi „prakalbinti“ daugelį Klovos rankraščių, kuriuose ryškus jo nepaprastas dėmesys mūsų tautinei dainai, mūsų tautiniams muzikos instrumentams, nes visą Klovos gyvenimą tautiniai motyvai, muzikos instrumentai padėjo jam formuoti savitą, profesionalų kūrybos atspalvį, kurį pajuntame klausydamiesi ir jo harmonizuotų lietuvių tautinių dainų balsui su fortepijono ar tautinių muzikos instrumentų pritarimu, chorinių kūrinių pagal lietuvių poetų eiles. „Lietuvos“ ansamblio buvimas šalia skatino kompozitorių įvairiausiais rakursais išnaudoti jo galimybes. Taigi, malonu, jog galime padėkoti šių metų Lietuvos mažajai kultūros sostinei Tirkšliams už tai, kad suteikė galimybę pajusti kadaise buvusį kompozitoriaus Vytauto Klovos ir valstybinio ansamblio „Lietuva“ dialogą, kuris išlieka ir dabar, kad padeda nepamiršti prasmingų mūsų praeities muzikinės kultūros puslapių. Būtų malonu, kad šią „Lietuvos“ ansamblio programą išgirstų ir kitų mūsų šalies vietovių muzikos mylėtojai.
- S. Lietuvos muzikos informacijos centras skelbia, kad „Pilėnai“ yra vienintelė lietuviška opera, nuo pat premjeros (1956) įsitvirtinusi Nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare“. Argi? Tiesa, opera sulaukė net trijų pastatymų šiame teatre (1956, 1978 ir 1986 m.), kurie ir tebeguodžia Klovos muzikos mylėtojus.
Abstract
Marking the centenary of Lithuanian composer Vytautas Klova (1926–2009), the article reviews performances of his music in Tirkšliai, his birthplace and one of Lithuania’s Small Capitals of Culture in 2026. Particular attention is given to the opera Pilėnai, premiered in 1956, its performance history in Lithuania and abroad, and the revival of Klova’s lesser-known works by the State Song and Dance Ensemble Lietuva. The article highlights the composer’s enduring connection with Lithuanian folk songs and traditional instruments, emphasizing the importance of preserving and renewing his musical legacy.